Draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovė Ieva Rapkauskė sako, kad būste kilęs gaisras savo esme yra draudžiamasis įvykis, tačiau atsižvelgiant į konkretaus įvykio aplinkybes bei konkrečias draudimo sąlygas, draudimo išmoka gali būti mažinama, pavyzdžiui, jei būste buvo nesilaikoma draudimo taisyklėse numatytų saugumo reikalavimų – nebuvo dūmų detektoriaus ar kt.
Nuo draudimo sąlygų priklauso ir žalos išmoka. Pasak I. Rapkauskės, draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos bei vidutinės atstatymo vertės atsižvelgiant į konkretaus būto plotą.
„Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl konkrečiai maksimalios draudimo išmokos įvardinti negalime. Tačiau jei žmogus yra tinkamai apdraudęs savo būstą ir turtą, draudimo išmoka turėtų padengti visus žmogaus turėtus nuostolius“, – teigia pašnekovė.
Draudimo bendrovės „BTA“ Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas Boris Jonas Kuzmas pateiktame komentare taip pat teigia, kad jei sudarant draudimo sutartį nurodyta, kad signalizacija yra sumontuota, jos neveikimas ar būklės pablogėjimas gali būti laikomas rizikos padidėjimu.
Paklaustas, kokios išmokos gali tikėtis gyventojai, kurie neteko savo turto, pašnekovas pabrėžia, kad kiekvienas atvejis yra individualus.
„Jei apdraustas turtas visiškai sunaikintas, draudimo išmoka gali siekti 100 proc. draudimo sumos, t.y. tos sumos, kuria turtas apdraustas. Jeigu būtų nustatyta, kad kaimyninio buto savininkas, kuris neturi įvykio dienai civilinės atsakomybės draudimo yra atsakingas dėl sukelto gaisro, jis pats turėtų atlyginti nuostolius nukentėjusiesiems. Jeigu įvykio dienai jis turėjo CA draudimą, ir jis būtų pripažintas atsakingu, draudimo bendrovė remiantis draudimo taisyklėmis ir sutarties sąlygomis administruotų įvykį ir spręstų klausimus dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems. Dėl to sudarant draudimo sutartis labai svarbu apdrausti ir civilinę atsakomybę“, – pabrėžia B. J. Kuzmas.\
Svarbu suprasti, kokiomis sąlygomis gyventojai draudžia savo turtą
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, gaisrų žalų skaičius Lietuvoje kasmet auga. Praėjusiais metais buvo registruota daugiau nei 1000 gaisro žalų, ir bendra „Lietuvos draudimo“ per visus metus išmokėta suma gaisro nuostoliams atlyginti viršijo 7,2 mln. eurų, tai yra 33 proc. daugiau nei 2022 m. Vidutinė suma vieno gaisro sukeltai žalai atlyginti pernai siekė 6,9 tūkst. eurų, per metus ji išaugo 27 proc.
Bendrovės Turto draudimo rizikų vertintojas Aivaras Tumėnas teigia, kad pagal galiojančius įstatymus, šiuo metu dūmų detektoriai yra privalomi visuose gyvenamuose objektuose, tačiau, pasak jo, reali situacija, kokia būstų dalis turi juos įsirengusi, nėra aiški.
„Dūmų detektoriai dažniau yra įrengti naujos statybos objektuose, nes statytojai turi tokį įpareigojimą. Žinoma, vėlgi, kaip gyventojai prižiūri įrengtus detektorius, ar keičia išsikrovusius maitinimo elementus, nustatyti sudėtinga“, – komentuoja draudimo žalų ekspertas.
Jis taip pat pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvoje būsto draudimas fiziniams asmenims nėra privalomas įstatymų numatyta tvarka. Tai savanoriškas draudimas, kai turto savininkas pats gali pasirinkti, ar ir nuo kokių rizikų drausti savo būstą ir jame esantį turtą. Tiesa, būstą perkant su būsto paskola, bankai ir kitos finansų įstaigos įkeičiamą turtą reikalauja apdrausti skolintojo naudai.
„Dažniausiai savanoriškai draudžiant būstą jis apsaugomas nuo pagrindinių draudimo sutartyje išvardintų rizikų: ugnies, vandens, gamtos jėgų, vagystės, stiklo dūžio. Gali atrodyti, kad standartines rizikas apimanti apsauga yra pakankama, tačiau pasirinkus ne standartinę, o plačiausią apsaugą, šis spektras pasikeičia kardinaliai. Tokiu atveju apdraudžiama nuo bet kokių staiga įvykusių turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykių. Nors išimčių esama, tačiau plačiausios apsaugos draudimas suteikia kur kas daugiau užtikrintumo. Deja, bet mūsų praktika rodo, kad dėl to gyventojai neretai kreipiasi tik jau susidūrę su žalomis“, – paaiškina A. Tumėnas.
Gyventojai galės gauti išmokas nuomai ar paskolai dengti
Draudimo žalų eksperto teigimu, maksimali žalos atlyginimo suma kiekvienu atveju yra nustatoma individualiai, nes draudžiami objektai yra skirtingi, skiriasi draudimų apsaugų apimtys ir kiti veiksniai. Ne išimtis ir Viršuliškių daugiabučio atvejis.
„Lietuvos draudime“ yra sudaryta darbo grupė įvykiui analizuoti, tiesiogiai bendraujame su name gyvenančiais klientais, dauguma jų jau ir registravo žalą.
Savivaldybės sudaryta ekspertų grupė nustatinės namo būklę ir pagal pateiktas išvadas bus sprendžiama dėl tolimesnio pastato naudojimo, jo remonto ar kitų veiksmų. Jei ekspertų grupės išvada bus, kad pastato negalima suremontuoti, draudimo išmoka už butą gali būti mokama ir jo neatkuriant. Visiems apsidraudusiems bus išmokama žala pagal nustatytą žalos dydį, vadovaujantis sutarties sąlygomis.
Atsižvelgiant į įvykio sudėtingumą ir situacijos mastą, nepriklausomai nuo turimo draudimo savo klientams papildomai atlyginsime nuomos išlaidas - esant sugadintam turtui ir neturint galimybės juo naudotis gyvenamosios nuomos išlaidos kompensuojamos iki 12 mėnesių. Taip pat gali būti kompensuojamos sutartinių įsipareigojimų, susijusių su įkeistu turtu, vykdymo išlaidos (pvz. paskolos įmoka)“, – teigiama draudimo bendrovės komentare.
Draudimo žalų ekspertas, turto žalų asistavimo bendrovės „Remeks“ partneris Tomas Nenartavičius paaiškina, kad šiuo atveju, net kai pats butas nebeeksploatuojamame daugiabutyje nesunaikintas, tačiau dėl pastato avaringumo statinys jau nebus daugiau naudojamas, todėl butas pagal paskirtį negalimas eksploatuoti, draudikas įvykį pripažįsta draudžiamuoju ir išmoka visą draudimo sumą. Kitaip tariant, draudimo įmonė galimai mokės išmoką ir už butus, kurie dėl sprogimo nenukentėjo, nes tiesiogiai gaisro nebuvo paveikti.
Kas yra atkuriamoji vertė?
Draudimo žalų ekspertas tęsia, kad jei apdraustas butas yra sunaikintas dėl sprogimo, gaisro ar vandens apliejimo, bet kokiu atveju įvykis laikomas draudžiamuoju ir patirta žala privalo būti kompensuota turto atkuriamąja verte.
„Ir čia jau nesvarbu, turtas atstatomas ar ne. Vienu atveju mokama išmoka rangovui, kuris atstato, kitu atveju pačiam draudėjui, nes statybos darbai nebus vykdomi“, – komentuoja T. Nenartavičius.
Pasak pašnekovo, atkuriamoji vertė – tai pinigų suma, reikalinga atstatyti turtą toje vietoje iki būklės, buvusios prieš įvykį. Tokiu atveju paprastai turto nusidėvėjimas neišskaičiuojamas ir kompensuojama visa suma.
„Tai pinigų suma ar statybos kaštai (išlaidos), reikalingos toje vietoje pastatą atstatyti. Teoriškai tokios išmokos turėtų pakakti adekvačiam būstui nusipirkti, nebent draudimo bendrovė savo įsipareigojimą ribotų draudimo liudijime numatyta draudimo suma. Tokių atvejų, deja, pasitaiko, kai draudimo sumos nepakanka, nes sutartis sudaryta seniai, o statybos išlaidos išaugo arba pakilo turto komercinė vertė“, – pabrėžia draudimo žalų ekspertas.
Jis taip pat kelia klausimą, ar draudimo bendrovės kompensuos apdrausto asmens turto nuostolius už prarastą bendrąjį turtą – gyventojo turtinę dalį už bendrąsias statinio konstrukcijas, inžinerines sistemas, bendro naudojimo patalpas ir pan.
„Didžiausia dilema yra tiems, kurie neturi draudimo, bet turtu vis tiek negali disponuoti, nors jis ir nesugadintas. Čia kaip ir anksčiau sakiau, valstybė nesureguliavo įstatymiškai įpareigoti tokius statinius apdrausti. Dabar tiesiog nėra kas kompensuos, nėra lėšų atkūrimui“, – sako pašnekovas.