Trūksta supratingumo
Vilnietė tikina, kad į redakciją kreipėsi ne dėl to, kad norėtų skųsti kaimyną, kurio remonto darbai ypač išvargino, tačiau norėdama pažvelgti į šią situaciją iš kitos pusės. Ji sakė nežinanti, ar žmogus turėjo leidimą remonto darbams ir buvo informavęs apie tai savivaldybę. Tiesa, patys darbai truko vos dvi dienas ir, jeigu ne tuo metu ją kankinusi prasta sveikatos būklė, kažin, ar ji būtų atkreipusi išskirtinį dėmesį į remonto darbų sukeltą triukšmą.
„Mes daugiabučiuose negyvename vieni, todėl suprantama, kad kartais tenka iškęsti laiką, kai kaimynai daro remontus savo butuose. Kad ir kaip tas keliamas būtų nemalonus ar erzinantis. Šiuo atveju mano situaciją paaštrino tai, kad tas dvi dienas, kai turėjau klausyti iš proto vedančio nuolatinio gręžimo, sirgau. Patikėkite, kai poilsio norisi daugiausiai, o jo gauni minimaliai, tuomet viskas paaštrėja“, – kalbėjo Algimantė.
Anot pašnekovės, ji šią situaciją norinti įvertinti iš moralinės pusės. Vilnietė tikino gyvenanti pakankamai ramiame rajone, o ir kaimynai nepasižymi kaip išskirtinai triukšmaujantys. Tačiau, pasak merginos, ji kaimynų visai nepažįstanti, nors dabartiniame būste gyvena jau pora metų.
„Labiausiai pikta dėl to, kad kaimynas neperspėjo dėl planuojamų darbų. Nereikia apeiti visų butų name, pakaktų perspėti bent artimiausius kaimynus. Juk žmogus tikrai turėjo planuoti remonto darbus, o ne ryte atsikėlęs nusprendė, kad šiandien ketina gręžti. O kitą dieną išlipęs iš lovos – vėl pamąstė, kodėl kažko neparemontavus. Galbūt remonto darbus atliekantys žmonės nesijaučia, kad neturėtų kažkam apie tai pranešti: mano būstas, mano tvirtovė. Bet kur bent elementari pagarba šalia gyvenančiam?“, – svarstė pašnekovė.
Algimantė patikino, kad jai pirmą remonto dieną buvo kilusi mintis nueiti pas kaimyną ir paprašyti, jog kurį laiką jis nustotų darbuotis, kol pagerėsianti sveikata. Tačiau ji neturėjusi jėgų net atsikelti iš lovos, juolab nenorėjo apsunkinti situacijos aiškinantis ar nebeginčyjant.
„Esu girdėjusi daug istorijų, kai remontus atliekantys asmenys jaučiasi teisesni už triukšmą kenčiančius kaimynus. Jie gali tiesiog pamojuoti leidimais, neatidaryti durų ir sukelti kitų neigiamų emocijų. Kita vertus, jeigu kaimynas mane būtų iš anksto perspėjęs dėl planuojamų remonto darbų, ar aš būčiau turėjusi moralinę teisę pykti. Negi taip visi susvetimėjome?“, – garsiai mąstė vilnietė.
Taisyklės visiems vienodos
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas sako, kad visiems remonto darbams, kurių metu keliamas triukšmas, galioja vienodi reikalavimai, nepriklausomai nuo jų trukmės. Svarbiausia du aspektai: pranešti savivaldybei apie planuojamus remonto darbus ir darbų atlikimo laiką per parą.
Primenama, kad planuojant statybos, remonto ar montavimo darbus, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki darbų pradžios pateikti savivaldybei informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą bei triukšmo mažinimo priemones. Visi pranešimai apie būsimus darbus Vilniaus savivaldybės internetinėje svetainėje skelbiami viešai.
Pagal savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarką, statybos ar remonto darbai, kurių metu skleidžiamas triukšmas, Vilniuje leidžiami darbo dienomis nuo 7 iki 18 val., o savaitgaliais ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 17 val.
Kiekvienas gyventojas apie galimą taisyklių pažeidimą turi teisę pranešti savivaldybei. Remonto darbus, kurių metu keliamas triukšmas, atliekantiems asmenims neinformavus savivaldybės apie remontą arba nesilaikant tokiam remontui vykdyti nustatytų valandų gali būti skirta bauda.
Bausti nepuola
Vilniaus savivaldybės atstovas G. Grubinskas sako, kad statistika, kiek gyventojų kreipiasi dėl galimai kaimynų atliekamų remonto darbų pažeidimų ir jų keliamo triukšmo, nėra vedama.
„Tačiau iš tendencijų matome, kad skundai dėl remontų ar statybų keliamo triukšmo sudaro itin nedidelę dalį. Ne daugiau 1-2 proc. nuo visų gaunamų pranešimų apie galimus pažeidimus“, – patikino pašnekovas.
Anot jo, gavus skundą kiekvienu atveju situacija vertinama individualiai. Pavyzdžiui, jei remontą atlieka patys gyventojai, natūralu, kad jie gali nežinoti galiojančios tvarkos, todėl pirmiausia jie ne baudžiami, o supažindinami, kaip reikia informuoti savivaldybę ir kokiu metu galima atlikti triukšmą keliančius remonto darbus.