Apie galimus karinius veiksmus Ukrainoje kalbama vis užtikrinčiau. Nevengiama svarstyti, ar jie pasiektų mūsų šalį. Gyventojams natūraliai kyla klausimas, kas būtų jų turtui, ar daugiabučiai, kuriuose gyvena didžioji dalis lietuvių, ir kurių būkle abejoja kai kurie ekspertai, atlaikytų sprogimus, vibracijas.
„Visi kalba apie karą, ginklus, veiksmus ir pan. Tačiau ką daryti paprastiems žmonėms? Ar mūsų namai išgyventų karo sąlygas? Juk sovietiniai daugiabučiai ir taip nėra geriausios būklės, tad kas su jais atsitiktų, jeigu pradėtų sprogti bombos, važinėti tankai? Galų gale, ką daryti, ar likti namuose, ar kažkur išvažiuoti?“, – laiške redakcijai rašo susirūpinus „Delfi būstas“ skaitytoja.
Išties, kokias apkrovas gali atlaikyti visi Lietuvoje esantys daugiabučiai? Ar jie atlaikytų sprogimus ir vibracijas? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis sako, kad statybų reglamentuose yra specialūs skaičiavimai, kurie padeda įvertinti, kaip tam tikri pastatai, patalpos, atlaikytų tam tikru atstumu vykstančius sprogimus. Tačiau tokie skaičiavimai gyvenamajam būstui nebuvo ir nėra daromi.
„Kalbant apie karinius veiksmus, yra specialūs skaičiavimai, kurių metu nustatoma, kokį poveikį pastatui turėtų tam tikru atstumu įvykęs sprogimas. Yra skaičiuojama smūgio banga ir nuo šios bangos sukuriama apkrova. Tačiau nei anksčiau, nei dabar projektuojant daugiabučius namus šis poveikis nebuvo vertinamas. Nors projektavimo normose yra išskiriami ypatingi poveikiai (apkrovos), kuriais gali būti įvertinti sprogimų įtaka pastatų konstrukcijoms“, – paaiškina pašnekovas.
Mokslininkas tęsia, kad bet kokį pastatą galima suprojektuoti taip, kad jis būtų atsparus smūgiams, bet tokiu atveju keičiasi jo kaina.
Pasak prof. dr. J. Valivonio, kas nutiktų senam ar naujam daugiabučiui, sprogus bombai, labai priklauso nuo to, kurioje vietoje tai įvyktų. Mokslininkas akcentuoja, kad jeigu sprogmuo sprogtų kelių dešimčių metrų atstumu nuo pastato, vargu, ar jis sugriūtų, nebent atsirastų lokalūs pažeidimai, tačiau jeigu sprogimas įvyktų visai šalia pastato arba sprogmuo būtų paleistas į pastatą, tikėtina, bent dalis jo tikrai sugriūtų. Aišku, pažeidimų lygis priklausytų nuo sprogmens galingumo.
Daugiabučiai nėra skirti gyventi karo atveju
Kad daugiabučiai Lietuvoje statyti ir statomi neatsižvelgiant į galimas karo sąlygas, patvirtina ir Aplinkos ministerija, kuri „Delfi būstas“ pateikė savo komentarą. Jame rašoma, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymą, esant kariniams veiksmams Lietuvoje, gyventojai neturėtų likti savo namuose, o rinktis į tam skirtas slėptuves, kurios, kaip anksčiau minėjo prof. dr. J. Valivonis, yra įrengtos atsižvelgiant į galimas išorės apkrovas. Tad, iš esmės, daugiabučiai ir neturi būti paruošti atlaikyti sprogimus ar vibracijas. Tiesa, statybos techniniame reglamente nustatyti gyvenamųjų pastatų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimai. Pagal juos, gyvenamųjų pastatų mechaninį atsparumą užtikrina projektuotojai, statytojai, kurie, projektuodami ir statydami pastatus, turi atsižvelgti į gyvenamųjų pastatų naudojimo reikalavimus, kad nesusidarytų ribinė būklė, įskaitant ir galimus statinių savininkų projektavimo užduotyje ir projektavimo bazėje nurodomus specialius ir papildomus naudojimo reikalavimus. Taip pat apkrovų ir poveikių įtaką statinio statybos ir naudojimo metu. Projektuotojai turi apskaičiuojant statinių ir jo dalių nuovargį dėl galinčių veikti apkrovų. Tačiau reglamente kalbama ne apie sprogimų, o apie sniego, lietaus ir kitų klimatinių sąlygų apkrovą.
„Mūsų nuomone, pateikiamas klausimas priskirtinas civilinės saugos sričiai, kadangi civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje nustato Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas“, – rašoma Aplinkos ministerijos atsakyme.
Civilinės saugos įstatyme nustatyta, kad gyventojai turi būti laikinai apsaugomi ne daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose, bet kolektyvinės apsaugos statiniuose, valstybės politiką priešgaisrinės bei civilinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Kas išduodą prastą daugiabučio būklę
Nepaisant to, kad daugiabučiai nėra patalpos, skirtos gyventi karo metu, butų savininkams jie vis tiek rūpi. Labiau susirūpinti daugiabučiais turėtų tie gyventojai, kurie pastebi jų būklės blogėjimą. Prof. dr. J. Valivonis sako, kad norint suprasti, kokios būklės yra daugiabutis, reikia įvertinti jo laikančiųjų konstrukcijų ir šių konstrukcijų jungčių būklę.
„Kalbant bendrai apie senesnių pastatų būklę, jų silpniausia vieta yra balkonai. Juos labiausiai veikia atmosferos poveikiai, todėl dažnai ima koroduoti jų armatūra bei kitos detalės. Vienas iš požymių, kada jau reikia susirūpinti, yra smarkiai sukorodavusi armatūra, tvirtinimo detalės, atsiradusios didelės deformacijos, balkono plokštėje didesni kaip 0,3 plyšiai. Kitas ženklas – jei įtrūkis atsiranda laikančiose sienose arba perdangos plokštėse. Bet vėlgi, net ir esant tokiems įtrūkimams, nereiškia, kad pastatas grius. Gelžbetoniniai pastatai yra atsparūs įvairioms perkrovoms arba klimatiniams poveikiams, o jei ir atsiranda įtrūkimai, jie parodo, kad metas pastatą apžiūrėti ir sutvarkyti, nes viskas sutvarkoma. Todėl yra reikalinga tikrinti pastato būklę ir ieškoti jos pablogėjimo priežasčių“, – pataria ekspertas.
Dar kartą perskaitykite savo būstų paskolų sutartis
Nemaža dalis NT Lietuvoje pirkta imant būsto paskolą iš banko. Todėl kitas aktualus klausimas tokiems butą įsigijusiems pirkėjams – kas nutiktų su jų paskolomis, jei Lietuvoje prasidėtų realūs kariniai veiksmai. Kaip „Delfi būstui“ paaiškino Lietuvos bankų asociacijos atstovė Valerija Kiguolienė, įprastai sutartyse yra numatomos sąlygos dėl nenugalimos jėgos (force majeure), apibrėžiančios tokių aplinkybių sukeliamas pasekmes arba paliekančios tai reguliuoti išimtinai teisės aktams.
„Nenugalimos jėgos kategorijai priskirtinas ir karas. Bankų praktika apibrėžiant nenugalimos jėgos aplinkybes bei jų sukeliamas pasekmes yra įvairi. Pavyzdžiui, šalys gali būti susitarusios, kad „neatsako už savo įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu tai sąlygojo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės“, – paaiškina atstovė.
Tą patį patvirtina ir Lietuvos bankas, kuris teigia, kad šiuo klausimu atskiro reguliavimo nėra, tokie atvejai vertinami kaip „force majeure” (nenugalima jėga). Jeigu tokie atvejai nenumatyti sutartyse su kredito įstaigomis, atsižvelgus į aplinkybes, galima būtų vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis.
Kitaip tariant, kiekvienas, būstą įsigijęs su banko paskola, turėtų pasitikrinti savo kredito sutartį ir išsiaiškinti, kas nutiktų su jo ilgalaikių finansiniu įsipareigojimu karinių veiksmų atveju.