Vieno iš Kauno daugiabučių būklė – labai prasta. Byra net jo balkonai, daugiabučio administratorius nebeleidžia gyventojams naudotis balkonais.

„Dėl daugybės metų nepriežiūros, gyventojų nepritarimo tvarkytis balkonai tapo tokiais, kokius šiandien jūs galite matyti. Pavojų jie kelia ir aplinkiniams, ir šalia būnantiems, einantiems, ir patiems gyventojams. Trupa balkonų padai, elementai, tūrinės detalės, bet gyventojai nepriima sprendimo dėl jų remonto“, – teigia centro seniūnas Marius Šveikauskas.

Pašnekovas tęsia, kad daugiabučio administratorius turėjo imtis drastiškų priemonių – aptverti balkonus ir neleisti žmonėms į juos patekti, nes gyventojai, kad ir kiek būtų daroma susirinkimų, dėl balkonų remonto nesusitaria.

„Administratorius uždėjo pertvaras, kad būtų neįmanoma į juos įeiti, kad gyventojai atkreiptų dėmesį ir papildomai užkabinome informacinę lentelę, kad balkonai yra avarinės būklės ir į juos eiti yra pavojinga“, – sako M. Šveikauskas.

Griūvantys balkonai  (asociatyvi nuotr.)

Vis dėlto, nepaisant draudimų lankytis balkonuose, daugiabučių gyventojai juose laiko asmeninius daiktus.

„Gyventojams reikia priimti sprendimą tvarkyti balkonus, miestas gali prisidėti prie jų viso namo renovacijos, mieste yra paveldotvarkos programa, kuri veikia jau daug metų. <...> Bet gyventojai turi priimti sprendimą“, – tikina pašnekovas.

M. Šveikausko teigimu, prastos būklės daugiabučių Kaune dar yra, tačiau jų skaičiai kasmet mažėja, gyventojai nusprendžia juos renovuoti. Pagrindinės tokių daugiabučių problemos – stogai ir balkonai.

Šį daugiabutį administruoja Kauno „Butų ūkis“. Jo vadovas Marijus Zaborskas sako, kad šio pastato balkonai jau ilgai buvo veikiami korozijos.

Griūvantys balkonai  (asociatyvi nuotr.)

„Šį namą mes administruojame nuo 2022 metų, praėjusiais metais siūlėme gyventojams kelis sprendimus. Pirmasis – tvarkyti balkonus. Antras – dalyvauti daugiabučių namų renovacijos programoje, trečias – dalyvauti Kauno miesto paveldosaugos programoje. Tačiau gyventojai yra neaktyvūs, nesurenkamas reikiamas balsų skaičius, todėl procesai stoja“, – teigia M. Zaborskas.

Jis tęsia, kad administratorius bet kokiu atveju rengs projektą ir dar kartą kreipsis į gyventojus su siūlymu namą tvarkyti. Jeigu sprendimas priimtas nebus, pasak M. Zaborsko, administratorius imsis iniciatyvos ir pats tvarkys pavienius, prasčiausios būklės balkonus. Pašnekovo teigimu, per metus tokių situacijų, kai administratorius priverstas savo iniciatyva tvarkyti avarinės būklės pastatą ar jo dalis, pasitaiko bent tris kartus per metus.