Jis tikina, kad Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių projektuojama su balkonais ir žmogus gali išeiti į lauką, turi savo erdvę, balkonai virsta lodžijomis ar terasomis. O pasaulio didmiesčiuose trūksta privačių erdvių, todėl klesti stogų kultūra.
„Londone teko pakilti ant 8-10 aukštų daugiabučių stogų. Pirmame aukšte apželdintas kiemas buvo skirtas ramesniam poilsiui, o stogas – vakarėlių, pramogų zona. Ten buvo išdėstyti suolai, stalai, gultai, jaukumą suteikiantys augalai. Niujorke stogo terasa – būtinas elementas, ten tokie butai patys brangiausi. Ispanijoje ant senų namų stogų yra suformuotos terasos. Anksčiau ten žmonės skalbinius džiovino, o dabar įsirengia terasas, poilsio erdves, skaito knygas, bendrauja apie gyvenimą“, – pasakoja G. Lietvaitis.
Švedijos miestas Malmė išsiskiria „žalia“ miesto politika ir apželdintais stogais. Jame didesnė dalis „žalių“ stogų nėra pritaikyti pramogoms, o labiau vaidina svarbų vaidmenį namo ir miesto ekosistemoje – mažina lietaus nuotekų kiekį, oro taršą, triukšmą, veikia kaip buveinės augalams, vabzdžiams ir paukščiams.
Pirmieji pavyzdžiai Vilniuje
Daugelyje užsienio objektų daugiabučių erdvės tampa bendruomenės susibūrimo vieta. Tai uždara ir saugi erdvė, kurioje lankosi tik namo gyventojai. Bendruomenės pokalbiams skirta ir viena iš Vilniuje suprojektuotų erdvių ant stogo – Žirmūnuose.
„Terasa ant stogo tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nėra inovacija, tačiau terasa kurta taip, kad ja namo gyventojai galėtų naudotis ištisus metus. 150 kv. m. terasoje yra kelios zonos, skirtos poilsiui, žaidimams, griliui ir maisto ruošimui. Stikliniai kupolai turi šildymo sistemą, todėl bendruomenė čia galės burtis ir šaltesniu metų laiku“ – teigia Martynas Žibūda, „Eika“ plėtros vadovas.
Lietuvoje pastatų stogai dažniausiai atitenka namo inžinerinėms sistemoms, geriausiu atveju – saulės elektrinėms. Tačiau situacija keičiasi. Vis dažniau daugiabučiai projektuojami taip, kad ant stogų būtų galima užsiimti tam tikra veikla, pavyzdžiui, prižiūrėti augančias gėles ar daržoves ir taip burti namo bendraminčius.
Pasak G. Lietvaičio, ant stogo galima auginti krūmus, daržoves, medžius. „Geriausia, jeigu augalų apželdinimas bus numatytas projektavimo metu. Jeigu siekiama jaukesnės erdvės ant jau esamo stogo, tuomet reikia apgalvoti, kur medžiai augs, ar kas palaistys. Reikia rinktis augalus, kurie atsparesni šalčiams, sausroms. Penkerius metus eksperimentuoju su augalais ant stogų vazonuose, pastebiu, kad tinkamai prižiūrimi augalai gali ištverti ir žiemą. Galiu patikinti, kad ir pomidorus ar prieskonines žoleles tikrai galima auginti ant stogo“, – pasakoja inžinierius.
Bet kokiu atveju vertėtų prisiminti, kad stogas yra vieša vieta, kur privaloma laikytis saugumo – tiek gyventojų, lankytojų, tiek jų turto, taip pat gaisrinės saugos reikalavimų.