Apie saulės elektrines susimąsto vis daugiau nuosavų namų savininkų. Toks energijos gamybos būdas tapo dar aktualesnis nuo šių metų, kai Lietuvoje įsigaliojo reikalavimas, kad visi pastatai (kuriems reikia projekto) turi būti A++ energinės klasės.
Ar saulės elektrinė ant namo stogo apsimoka, gali pasakyti tie gyventojai, kurie yra saulę įdarbinę jau kurį laiką. Klaipėdietis Vaclovas Gedvilas Delfi TV laidoje „Delfi Tema“ pasakoja, kad jis saulės elektrine džiaugiasi nuo 2018m. spalio. Jis pabrėžia, kad iki šiol nebuvo priežasties gailėtis dėl savo sprendimo.
„Statydamas namą, saulės elektrinės pradžioje išvis neplanavau, norėjau statytis šilumos prietaisą – šilumos siurblį. Tačiau kaip tuo metu imta daugiau kalbėti apie saulės elektrines. Tad būtent saulės elektrinę nusprendžiau ir įsirengti. Ją rinkausi kaip šildymo sistemos dalį ir, mano skaičiavimais, mano visa šildymo sistema name pabrango apie 30 proc. Saulės elektrinė skirta ne tik namo šildymui, bet ir karšto vandens ruošimo sistemai. Taip pat turiu galimybę naudotis pigia energija kitiems buitiniams prietaisams, kompiuteriams, televizoriams ir t.t.“, – aiškina V. Gedvilas.
Pasak pašnekovo, saulės elektrinė būtent šildymo ir vandens sistemoms jam apsimoka, ji turėtų atsipirkti greičiau nei tiems vartotojams, kurie saulės energiją naudoja tik buitiniams ir elektroniniams prietaisams.
Paskaičiavo sąskaitas
V. Gedvilas pasakoja, kad jis turi galimybę stebėti, kiek realiu laiku yra pagaminama energijos. Esant apniukusiai dienai, anot pašnekovo, pagaminamas vienas kilovatas elektros energijos (saulės jėgainė ant stogo gali sugeneruoti 10 kW). Tokie skaičiai, anot pašnekovo, jam leidžia žiemą naudoto vasaros metu pagamintą energiją.
„Pernai, berods, spalio viduryje, aš turėjau sukaupęs per vasarą beveik 6 tūkst. kilovatvalandžių, kurias žiemą naudojau pasiimdamas iš tinklo kaip iš sandėlio ir susimokėdamas. Mano atveju reikia mokėti abonementinį mokestį, kuris po naujųjų metų tapo apie 31 eurą. Sukauptą elektros energiją naudojau tol, kol jos man užteko. Matau, kad man reikės šiais metais nusipirkti apie 200 kilovatvalandžių papildomai, tai yra, išleisti papildomai apie 30 eurų“, – skaičiavimus pateikia pašnekovas ir priduria, kad jo saulės elektrinė stovi ant 146 kv.m namo su garažu stogo.
Klaipėdietis tikina, kad apskaičiuoti saulės elektrinės atsipirkimą yra nelengva, tačiau, jo atveju, tai turėtų įvykti per 3-4 metus.
Pašnekovo teigimu, rinktis saulės elektrinę, o ne šilumos siurblį, jį paskatino ir žinios apie šių dviejų įrenginių išlaikymą.
„Aš skaičiavau, kad šilumos siurbliui, anksčiau ar vėliau, reikės kažkokių keitimo detalių ir t.t. Saulės jėgainė – atvirkščiai: mažiau priežiūros reikalauja. Per tuos 2,5 metų, prisipažinsiu, vieną kartą, pačioje pradžioje smalsumo kamuojamas lipau ant stogo, bandžiau plauti tą jėgaine, supratau, kad tai – beprasmiškas dalykas ir daugiau jos nebeplaunu. Ir jokių aš pokyčių nepajutau, kad daugiau ar mažiau gamintų, nuplauna viską gamta“, – sako V. Gedvilas.
Paramos gauti nepavyko
Klaipėdiečiui įsirengti saulės elektrinę ant savo namo stogo kainavo apie 11 tūkst. eurų. Jis įsidiegė ir elektrinės veikimo stebėjimo sistemą ir gali matyti, kiek energijos gaminama, įranga veikia gerai ar yra gedimų. V. Gedvilas saulės elektrinę įsirengė už savo lėšas, paramos iš valstybės jis negavo.
„Čia aš turiu labai daug priekaištų mūsų valstybei. Kadangi 2018 metais, kai aš įsirengiau saulės jėgainę, tuo metu parama buvo dalijama jau naujai planuojantiems įsirengti, o visi tie, kurie buvo jau įsirengę, jie turėjo pusę metų susitvarkyti dokumentus ir pateikti paraišką. Kadangi mano namas tuo metu buvo A++ klasės, mes čia užtrukome registruodami namą iki 2019 m. liepos 1 dienos. Todėl mano paraišką atmetė, nes buvo privaloma pilnai įregistruoti namą ir tada pretenduoti į paramą. Aš iš valstybės paramos, deja, bet negavau“, – pažymi pašnekovas.
V. Gedvilas tęsia, kad jis kreipėsi į atsakingas institucijas prašydamas pratęsti terminus, nes jo namas buvo išskirtinis – šiaudinis A++ energinės klasės pastatas ir su saulės jėgaine ant stogo.
Kokios elektrinės reikia jums ir kiek tai kainuoja
Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis laidoje „Delfi Tema“ sako, kad V. Gedvilo pavyzdys įrodo, jog saulės elektrinė apsimoka ir ne tik dėl elektros, bet ir namo šildymui.
„Naudojant šiluminius siurblius arba kitą metodą, šiluma kainuoja 1 euro centą už kilovatvalandę ir elektra kainuoja maždaug 5 euro centus. Yra ne vienas skaičiavimas padarytas per 6-7 metus“, – tikina pašnekovas.
Kita vertus, anot pašnekovo, šiandien rūpesčių gali kilti tiems gyventojams, kurie moka už taip vadinamą pagamintos saulės energijos saugojimą tinkluose: kyla ir šios paslaugos, ir elektros kainos. Tačiau, nepaisant to, gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje auga.
„Praėjusios kadencijos vyriausybė buvo išsikėlusi tokius gana ambicingus uždavinius. Ir vystyti, būtent tą variantą, kad žmonės būtų gaminantys vartotojai, kad elektrą patys sau gamintų ir suvartotų. Tai tokių Lietuvoje, jau yra šiuo metu apie 10 tūkst. gyventojų. Nauja vyriausybė dar ambicingesnių planų turi, kad visos saulės energetika pasiektų viena 1 gigavatą. Čia, kad žmonės suprastų, vos ne atominės elektrinės pirmo bloko energija“, – apie planus kalba V. Mačiulis.
Pasak pašnekovo, šiuo metu norint gauti paramą saulės elektrinei, reikia, kad namas būtų registruotas Registrų centre.
„Tai tipiniam, individualiam namui, jeigu energija bus naudojama šildymui, reikėtų iš tikrųjų tų apie 10 kW. Dabar naujomis kainomis, tai kainuotų apie 9 tūkst., eurų, parama būtų apie 3000 tūkst. eurų. Tai realiai, jau pačiam vartotojui, pačiam statytojui kainuotų apie 6 tūkst. eurų“, – sako V. Mačiulis ir priduria, kad informacijos apie paramos laikotarpius reikia ieškoti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) internetiniame puslapyje.
Visą pokalbį su V. Gedvilu ir V. Mačiuliu žiūrėkite laidoje „Delfi Tema“.