Valstybės valdomo turto būklė prasta
Biurų nuomininkai ir valdytojai šios žiemos laukė su nerimu. Dar vasarą jie ėmėsi įvairių technologinių ir žmogiškųjų priemonių elektros energijai ir šildymui pastatuose taupyti. „Delfi būstas“ apie jas jau rašė, straipsnį galite rasti ČIA. Tačiau šią žiemą išgyventi turėjo ir viešojo sektoriaus pastatų darbuotojai bei valdytojai, pavyzdžiui, Turto bankas, kuris generalinio Turto banko direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, valdo apie 12 proc., t. y. apie 1,18 mln. kv. m, viso valstybės turto.
„Turto bankas yra vienas iš 481 valstybės turto valdytojų ir valdo apie 12 proc., t. y. apie 1,18 mln. kv. m, viso valstybės turto. Iš jo didžiąją dalį sudaro centralizuotai valdomas administracinis turtas. Turto bankas savo priežiūroje iš viso turi apie 570 valstybės biurų pastatų ir jų kompleksų – iš viso 718 tūkst. kv. m, t. y. apie 40 proc. viso valstybės administracinio turto (1,7 mln. kv. m)“, – skaičiuoja Turto banko direktorius.
Maža to, didžioji dalis valstybės pastatų yra statyti dar sovietmečiu, todėl šių dienų energinio efektyvumo standartų šie statiniai neatitinka.
„Turto bankui perimant jam patikėtus pastatus paaiškėjo, kad daugiau nei pusės jų būklė vertinama kaip bloga arba patenkinama ir artimiausiu metu pareikalaus bent minimalių investicijų. Taip pat nustatyta, kad tik trečdalio pastatų, kurių energinė klasė nustatyta, ji yra C arba aukštesnė“, – sako M. Sinkevičius.
Taupymo priemonių būta įvairių
Dėl prasto energinio efektyvumo, augančių sąskaitų už elektrą, M. Sinkevičiaus teigimu, teko svarstyti, kaip sumažinti išlaidas už valstybei priklausančius pastatus. Pasak pašnekovo, nutarta, kad efektyviausias būdas taupyti – atsisakyti nereikalingo ploto.
„Per 2022 m. centralizuotai valdomos įstaigos atsisakė 19 257 kv. m ploto – beveik du kartus daugiau nei planuota. Taip pat vykdėme atnaujinimo projektus ir patalpas pritaikėme institucijų poreikiams, dėl to persikeliant į kitas patalpas įstaigos galėjo plotą naudoti efektyviau. Turto bankas skatino institucijas efektyvinti plotą, siuntėme raštus, vyko susitikimai ir diskusijos. Dalis institucijų pradėjo taikyti hibridinį darbo modelį, atsižvelgdamos į Vyriausybės raginimus. Dalį laiko dirbant per nuotolį galėjo paaiškėti, kad tiek daug patalpų nebereikia. Taip pat Turto bankas atnaujino elektros apšvietimo sistemas, išaugusį tempą ketinama išlaikyti ir toliau“, – informuoja institucijos direktorius.
Turto bankas skaičiuoja, kad energijos kaštai jų valdomuose pastatuose pernai išaugo daugiau nei dvigubai. Jei 2021 m už elektrą ir šildymą įstaigos bendrai sumokėjo apie 3 mln. eurų, tai pernai ši suma turėtų siekti apie 7 mln. eurų. Sąskaitos dydis kiekvienai institucijai priklauso nuo suvartojamo kiekio – įstaigos turinčios duomenų centrus, atitinkamai, patiria daugiausiai išlaidų elektros energijai.
Visgi, lyginant paskutinius 4 paskutinius 2022 ir 2021 metų mėnesius (nuo rugsėjo), pernai, kai pradėtas taupymo skatinimas, Turto banko valdomose patalpose pavyko sutaupyti 17 proc. elektros energijos, tai yra daugiau nei 1,53 mln. kilovatvalandžių.
„Didžiausią pokytį trumpalaikėje perspektyvoje davė pasikeitęs tarnautojų elgesys, hibridinio darbo platesnis taikymas. Ši priemonė buvo labai greita ir nereikalavo didesnių investicijų. Taip pat, kaip ir minėta, nemažą efektą jau ilgesnėje perspektyvoje duos įstaigų atsisakytas perteklinis plotas“, – teigia M. Sinkevičius.
Kaip valstybės pinigai bus taupomi ateityje?
Turto banko direktoriaus M. Sinkevičiaus teigimu, per artimiausius 10 metų numatyta į administracinį valstybės turtą investuoti apie 300 mln. eurų, iš kurių apie 230 mln. eurų būtų skirta esamiems pastatams rekonstruoti, blogos ir patenkinamos būklės pastatams atnaujinti, energiniam efektyvumui gerinti (šilumos mazgams modernizuoti, apšvietimui pakeisti), o apie170 mln. eurų – Goštauto kvartalo konversijai.
Įgyvendinus šiuos planus labai geros ir geros būklės pastatų dalis valdomame administracinio valstybės turto portfelyje sudarytų ne mažiau nei 85 proc., o jų energinė klasė būtų pakelta iki B klasės.
„Papildomai Turto bankas siekia didinti investicijas į žaliąją energetiką – šiuo metu jau pasirašytos sutartys dėl nutolusių parkų dalių įsigijimo. Pagal šias sutartis nutolusiose elektrinėse pagaminta energija padengs apie 10 proc. viso poreikio. Siekiama, kad atsinaujinanti energetika sudarytų 100 proc. viso poreikio.
Artimiausiams dviems metams taip pat numatyta perorientuoti remontų biudžetą – ketinama modernizuoti viso valdomo NT apšvietimo sistemas, šilumos punktus, pasenusias šaldymo sistemas. T.y. bus atliekama mažiau kosmetinio remonto, o lėšos perorientuojamos į apšvietimo, šilumsos tinklų ir kitų inžinerių sistemų modernizaciją”, – teigia institucijos direktorius.