Viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė tikina, kad viena iš pastaraisiais metais besikartojančių tendencijų yra tokia, jog valstybės paramą už šildymą gaunantys gyventojai pasisako prieš renovaciją.
„Mums iki šiol nesuprantamos tokio pasirinkimo priežastys. Kartais priimti sprendimui dėl namo renovacijos pritrūksta vos keleto balsų. Staiga ima ir paaiškėja, jog prieš balsavo valstybės paramą už šildymą gaunantis asmuo. Paradoksalu, kad jam renovacija nekainuoja, o tie gyventojai, kurie nori taupyti, pagerinti gyvenimo kokybę ir padidinti turimo nekilnojamo turto vertę lieka surištomis rankomis.“
Jos teigimu, pagrindinis savivaldybės prioritetas – skatinti daugiabučių renovaciją ir padėti jai pasiryžusiems gyventojams.
„Niekas nesuinteresuotas iš gaunančių paramą ją atiminėti. Asmenis, kurių pajamos mažos, valstybė remia ne vien skirdama kompensacijas už šildymą, bet ir jiems apsisprendžiant dėl daugiabučio namo renovacijos. Minėtiems asmenims padengiamos visos renovacijos išlaidos, – pasakoja ji. – Vadinasi, pirmiausia reikia šviesti visuomenę, kad pritarę renovacijos projektui tokie gyventojai nieko nepraras. Nei kompensacijų, nei savo lėšų renovuojant daugiabutį namą. Visgi kliudant namo atnaujinimo procesui, numatoma tokius asmenis drausminti.“
Pagal LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, kompensacijas už šildymą gaunantys asmenys neturėtų kliudyti, bet priešingai – įsitraukti priimant sprendimus dėl daugiabučio renovacijos.
Ilgametė praktika rodo, jog šios atsakomybės dauguma nepaiso. „Galbūt trūksta informacijos, žinių, tačiau stengiamės šią opią problemą spręsti. Būtent todėl paaiškėjus, kad sprendimas dėl renovacijos nepriimtas dėl paramą už šildymą gaunančių asmenų priešiškumo, tokiems kompensacijas valstybė mažins arba neskirs.“