Mediena – alternatyva taršioms medžiagoms
Kaip pasakoja Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, šiais dienai Lietuvos tradicinės statybos sektorius susiduria su našumo problemomis, kurias būtina spręsti nedelsiant.
„Statybų sektorius, lyginant su kitomis pramonės šakomis, yra mažiau našesnis bei turi daugybę struktūrinių problemų. Aišku, kad našumą galima kelti, tačiau būtina investuoti tiek į žmonių apmokymą, tiek į skaitmenizavimą, tiek ir į patį viešąjį sektorių, kad šis teiktų pirmenybę aukštesnės kokybės, energetiškai tvaresniems pastatams“, – sako D. Gedvilas.
Būtent tvarumas yra tas faktorius, kuris gali labiausiai prisidėti prie teigiamų pokyčių, todėl Europos Sąjungai prabilus apie būtinybę diegti pokyčius statybų ir renovacijos sektoriuose, dėmesio centre atsidūrė mediena – organinė, efektyviai CO2 užrakinanti medžiaga.
„Statybų sektoriuje yra naudojamos labai netvarios medžiagos CO2 atžvilgiu: plienas, cementas ir stiklas. Visų šių medžiagų gaminimui yra reikalinga labai aukšta temperatūra, kurios metu išsiskiria labai didelis anglies dioksido kiekis. Augdamas medis savyje užrakina CO2, todėl yra vienas iš geriausių sprendimų, ieškant alternatyvų iki šiol naudojamoms netvarioms medžiagoms“, – sako Tarptautinės audito kompanijos EY konsultacinių paslaugų padalinio vadovas Baltijos šalyse Linas Dičpetris.
Pasiruošę iššūkiams?
Tačiau ar Lietuva yra pajėgi išvystyti naują ir į lyderystę Europoje pretenduojančią, tvarios statybos industriją?
„ES ir Europos Komisijai, skatinant CO2 išmetimo mažinimą bei žiedinės ekonomikos principus, statybos sektoriuje atsiranda didelis iššūkis transformuotis ir pradėti naudoti medžiagas, kurios savo gamybos procese išmeta mažiau CO2. Negano to, naudojamos medžiagos statyboje turėtų būti perdirbamos ir galėtų dar kartą pasiekti gamybos procesą“, – sako D. Gedvilas.
Visgi, šalyje turime išvystytą ir didelę pridėtinę vertę kuriančią medienos pramonę, todėl, pasak L. Dičpetrio, galimybių Lietuvoje netrūksta.
„Jeigu pasižiūrėtume į medienos pramonę, pavyzdžiui, baldų sektoriuje padėtis išties džiugina – 2018 m. produktų buvo pagaminta už 4,4 milijardo eurų, eksporto apimtys – virš 3 milijardų. Tačiau tuo pat metu yra bent keli aspektai, kurie leistų medienos pramonę dar labiau sustiprinti. Vienas iš jų – miškuose užauganti mediena nėra išnaudojama efektyviai, kai iš jos nėra kuriama pridėtinė vertė. Jei baldų gamyba yra geras pavyzdys, tai blogi pavyzdžiai: daug žaliavinės medienos yra eksportuojama bei didelė dalis geros medienos Lietuvoje yra sunaudojama biokurui. Šios dvi sritys per metus sunaudoja 2–3 milijonus kubinių metrų medienos. Tad išteklių tvariam ir pridėtinės vertės ciklą kuriančiam medienos panaudojimui mes dar turime“, – teigia specialistas.
Tuo metu Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento manymu, šalies statybų kompanijos taip pat būtų pasiruošusios priimti laukiančius iššūkius.
„Šiandiena statybos sektoriuje yra nemažai žaidėjų, kurie eksportuoja tiek paslaugas, tiek savo produktus į Skandinavijos regioną bei Centrinę Europą. Jų gaminiai yra ekologiški, o procesai ir technologijos tvarios bei neprieštarauja žaliajai statybai. Šiai dienai turime visą bendruomenę, kuri gamina medinius surenkamus namus, kuriuos eksportuoja, turime ir investuotojus iš Vakarų, kurie užsiima tuo pačiu. Todėl manau, kad principus mes turime, o Aplinkos apsaugos ambicija, jog pastatai būtų statomi iš medienos, ko gero, yra palaikoma EK vadovų ir tai tikrai gali atsirasti ir Lietuvos rinkoje“, – sako D. Gedvilas
Kokios problemos būtų sprendžiamos?
Kaip aiškina L. Dičpetris, viena iš egzistuojančių problemų Lietuvoje – per lėta pastatų renovacija.
„Lietuva yra viena paskutinių ES pagal renovacijų apimtis. Kol renovacija nėra atliekama, tol namai yra nesandarūs, žiemą „alsuoja“ šilumą į lauką ir iš principo mus verčia naudoti perteklinius išteklius. Tačiau jau dabar Europoje yra naudojama technologija, kuri iš medienos ir kitų medžiagų gali pagaminti apšiltinimo blokus, kurių įrengimas yra efektyvesnis ir greitesnis“, – sako EY konsultantas.
Daugiau galimybę nei problemą, kurią atvertų platesnis medienos panaudojimas statybose, L. Dičpetris įvardija daugiaaukščių pastatų statybą.
„Dažnai kalbėdami apie medinę statybą, žmonės vis dar ją įsivaizduoja archajiškai – mediniai 1–2 aukštų nameliai. Tačiau, išties, mes kalbame apie technologijas, kurios leidžia iš medžio kurti konstrukcijas, kurios būtų tvirtos kaip plienas, bet 10 kartų lengvesnės. Tai reiškia, kad mes gauname medžiagą, iš kurios galima statyti daugiaaukščius namus. Tad jei visa medienos grandinė – nuo vystytųjų iki užsakovų – būtų pasiruošusi įvaldyti naująsias technologijas, Lietuvoje mes galėtume turėti ne tik stiprią tvarios medienos industriją, bet ir įgyti labai rimtą eksportinį potencialą“, – teigia pašnekovas.
Nuo ko pradėti?
Kad šie pokyčiai nebūtų tik tolima svajonė, anot L. Dičpetrio, požiūris į platesnį medienos panaudojimą statyboje turėtų būti kompleksinis.
Žiūrint į gerąją kitų šalių praktiką, reikėtų galvoti apie ekosisteminį klasterinį požiūrį, kuriame dalyvautų tiek privatus, tiek ir viešasis sektorius. Pagrindinis iniciatorius – susikooperavęs verslas, t. y., asociacija „Lietuvos mediena, klasteriai ir statybų sektorius. Tai yra nauja galimybė dviem istoriškai atskirtiems sektoriams (medienos ir statybų) bendradarbiauti, dalintis patirtimi ir veikti išvien.
Tuomet, mano manymu, būtų labai logiška, kad valstybė suteiktų paramą tiek reguliavimo aspektais, pavyzdžiui, šiai dienai priešgaisriniai reikalavimai yra tikrai pasenę, tiek technologine prasme, naujų kompetencijų, žmonių apmokymui, investicijomis į technologijas.
Nevyriausybinės organizacijos, universitetai, mokslininkai čia taip pat rastų vietą, nes kalbame apie naujas technologijas ir jų pritaikymą, todėl bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo taip pat yra labai reikalingas. Taip pat organizacijos, kurios yra atsakingos už tvarią ir skaidrią miškininkystę“, – sako specialistas.
Labai reikalingas būtų ir žiedinės ekonomikos įdiegimas statybų sektoriuje, kuriam, kaip sako D. Gedvilas, tvaresniu padėtų tapti statinių pasai.
„Šiandien Lietuvoje dar nėra naudojami statinio pasai su žiedinės ekonomikos indeksu, tačiau tenka girdėti, kad Vakarų valstybėse siūloma diegti medžiagų pasus, kuriuose vienas iš rodiklių būtų medžiagų perdirbamumas ir žiedinės ekonomikas indeksas. Šie dalykai po truputį atsiranda ir, manau, kad Lietuvoje taip pat galėtų tapti realybe. Vienas iš užsakovų reikalavimų galėtų būti, kad statomas pastatas turėtų šį indeksą. Todėl labai tikiu, kad netolimoje ateityje matysime ne vieną pastatą, kuris savyje turės ženkliai daugiau antrinių žaliavų“, – teigia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Kada galime tikėtis proveržio?
L. Dičpetris sako, kad užtektų vos keleto metų pilnai sutvarkyti įstatyminę bazę bei pradėti vystyti realius projektus, o vėliau jau galima galvoti ir apie eksporto galimybes.
„Laiko prasme, per keletą metų galima būtų tikrai labai aiškiai struktūrizuoti teisinės bazės klausimus, sudėlioti strategiją ir net turėti keletą pavyzdinių projektų, kurie leistų įsitikinti šia naujove. Mano žiniomis, kai kurie šios rinkos žaidėjai per artimiausius metus planuoja sukurti pajėgumus naujam verslui – daugiaaukštę medinę statybą.
Jei kalbėtume apie poveikį, manau, kad tai yra 8–10 metų perspektyva, per kurią mes galėtume baigti senų namų renovacijos programą, o vėliau, jei jau per minėtus 2–4 metus susikurtų pirmieji demonstraciniai projektai ir taptume gabūs statyti daugiaaukščius medinius pastatus, per likusius 5 metus galėtume pradėti kalbėti, kad pas mus atsiranda rimta medinės statybos industrija ir jos eksporto galimybės“, – neabejoja pašnekovas.
Pasak D. Gedvilo, dabartinės tvaraus gyvenimo tendencijos aiškiai diktuoja pokyčius statybų sektoriuje, todėl tik laiko klausimas, kada namo, buto ar kito objekto pirkėjui tvarumas ir aplinkosauga taps svarbiausiu prioritetu.
„Šiais laikais jau labai daug žmonių supranta tvarumo naudą ir nebenori po savęs palikti sujaukto, sudarkyto pasaulio. Matome įvairių socialinių grupių judėjimus, kurie skatina gyventi tvariau ir vartoti atsakingai. Todėl, manau, kad jaunesnė karta, kuri statosi namus sau, investuoja į NT, ateityje užduos vis daugiau klausimų, kiek šis pastatas yra ekologiškas ir kiek medžiagų jame galėtų būti perdirbamos“, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Vyriausybės, savivaldybių, NT vystytojų, statybininkų, architektų ir pramonės atstovai išsamiai šiuos klausimus aptars šį ketvirtadienį, vasario 25 dieną, organizuojamoje nuotolinėje konferencijoje: „Žalioji statybų transformacija ir žaliųjų pastatų gamyba 4.0: sektoriaus plėtros darbotvarkė“.