Ekspertų teigimu, tai apnuogina chaotišką miestų plėtrą. Daugeliu atveju gyvenamieji namai buvo statomi sklypuose be infrastruktūros, kur nebuvo įrengta kad ir drenažo sistema.
Štai „Skuodo vandenys“ šiemet pradėjo vykdyti intensyvius patikrinimus. Atlikus 126 - nustatyti 44 pažeidimai – tai net trečdalis patikrintų objektų.
„Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės pasijungę – senos statybos namuose senais laikais nebūdavo įrengiamos lietaus kanalizacijos, būdavo tik buitinių nuotekų tinklai, tad nelegaliai žmonės viską jungdavo į vieną tinklą. Taip neturėtų būti“, – sakė „Skuodo vandenų“ direktorius Hubertas Valbasas.
Pasak H. Valbaso, pasekmės didelės. Labai apkraunamos nuotekų siurblinės ir pati nuotekų valykla, nes ją pasiekia labai didelis vandens kiekis, visi siurbliai turi dirbti maksimaliu režimu, bei sutrikdomas visas biologinis valymas. „Skuodo vandenys“ patiria daugiau sąnaudų, išaugo elektros sąskaitos. Taip pat turi sumokėti ir didesnį Taršos mokestį už išvalytas nuotekas, nors iš tiesų valomas lietus.
„Ne visi žmonės geranoriški, ne visi laiku susitvarko. Patikrinimams naudojame ir specialius žalius dažus, kuriuos pilame pro vandens surinkimo groteles ar į lietvamzdžius ir žiūrime kur nubėga – ar į lietaus, ar į buitinę kanalizaciją“, - pasakojo įmonės vadovas.
Pagal patvirtintą tvarką numatyta, kad pažeidėjas turi sumokėti baudą, kuri apskaičiuojama per paskutinius 1 metus iškritusių kritulių kiekį dauginant iš ploto, nuo kurio surenkamos paviršinės nuotekos.
„Mes tiesiog naudojamės „Regia“ metodais, kuriais galime išmatuoti stogo plotą bei apskaičiuoti kritulių kiekį. Taip suma už apskaičiuotą kritulių kiekį nurodoma sumokėti kaip už nuotekas, o pažeidėjas įpareigojamas per tam tikrą terminą susitvarkyti tinklus“, –akcentavo H. Valbasas.
Problemų yra ne tik pačiame Skuode, bet ir visame Skuodo rajone - tad patikrinimai bus vykdomi ir ten. Panaši padėtis ir Šilutėje bei Kretingoje. „Nuolat surašinėjame savavališko pasijungimo aktus, baudžiame“, – sakė „Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas.
„Nelegalūs pajungimai ne tik, kad apsunkina nuotekų siurblinių ar valyklos darbą bet ir didina infiltraciją, - šilutiškiams pritaria „Sūduvos vandenų“ direktorius Žydrūnas Čekauskas. - Speciali įranga ir technologijos leidžia nustatyti pažeidėjus, tačiau suinteresuoti ir atsakingi už savo veiksmus pirmiausiai turėtų būti patys gyventojai. Prasidėjus dar aktyvesniems patikrinimams, situacija privalės keistis“.
Klaipėdos priemiestyje esančios gyvenvietės irgi buvo tvindomos. Čia nėra įrengtų paviršinių nuotekų tinklų bei nemažoje dalyje nėra arba neveikia drenažo sistemos. „Klaipėdos vandenų“ darbuotojai suskaičiavo, kad nuotekų kiekis išaugo beveik dvigubai - iki 2 mln. kubinių metrų per mėnesį. Lietaus vanduo neturėdamas kur sutekėti, bėgo į buitinių nuotekų tinklus, siurblinės dėl to dirbo maksimaliomis pajėgomis, o darbuotojai buvo priversti buitines nuotekas išvežti hidrodinaminėmis mašinomis.
„Tai tik rodo gyventojų neatsakingumą. Susikaupia dvigubi nuotekų kiekiai, gyventojams kyla problemų, kaip išleisti buitines nuotekas iš namų“, – sakė „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Kretingos rajone nemažai problemų miesteliuose ir kaimuose. Nuotekų surinkimo ir valymo sistemos yra perkrautos. „Įmonė patiria didžiulius kaštus valydama ne buitines nuotekas, o lietaus vandenį, kurio net valyti nereikėtų“, – atvirauja Donatas Sirutis, „Kretingos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas gamybai.
Pasak jo, nelegalių pasijungimų atvejai nustatomi keliais būdais. „Pernai kvietėme atvykti nelegaliai prisijungusius asmenis ir jiems netaikėme baudų – tokių drąsuolių nebuvo daug, – pasakojo D. Sirutis. – Šiemet kur kas daugiau sulaukėme pilietiškų kaimynų skundų“.
„Kretingos vandenys“ ieškodami nelegalių paviršinių nuotekų pasijungimų pasitelki dūmų generatorių, kuriuo į buitinių nuotekų linijos vamzdžius pučia daug dūmų ir, jei dūmai išeina per lietvamzdžius – pažeidimas užfiksuojamas. „Taip pat turime ir kamerą, kuria galime patikrinti vamzdžių vidų, – pasakojo D. Sirutis. – Užfiksavus pažeidimą surašomas nelegalaus prisijungimo aktas, pažeidėjas kviečiamas į komisiją, kuri įvertina aplinkybes ir skiria baudas.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) direktorius Vaidotas Ramonas sako, kad ir gyventojai, ir savivaldybės, ir įmonės, kurios turėtų tvarkyti paviršines nuotekas yra tapę teisinio reguliavimo įkaitais.
„Už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojai nemoka, todėl negalima surinkti lėšų tiesti paviršinius tinklus apgyvendintose teritorijose, - pasakojo V. Ramonas. - Situacija geresnė urbanizuojamose teritorijose nes, įsigaliojus Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui, statytojai turi sumokėti savivaldybei infrastruktūros plėtros įmokas, iš kurių savivaldybė pasirūpins paviršinių nuotekų ir kitos reikiamos infrastruktūros įrengimu“.
Pasak V. Ramono, jei statytojas nepageidauja laukti, kol savivaldybė įrengs suplanuotą infrastruktūrą, pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį statytojas savo lėšomis ją įrengia, o įrengimo išlaidomis mažinama statytojo mokėtina plėtros įmoka. Iš plėtros įmokų surinktas lėšas savivaldybė gali naudoti ir paviršinių nuotekų tinklams jau apgyvendintose teritorijose nutiesti.