Lietuvoje reikalavimas įsirengti šiuos detektorius galioja nuo 2018 metų gegužės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko Jūrio Targonsko teigimu, autonominis dūmų detektorius yra esminė prevencinė priemonė, kuri turėtų būti visuose namuose. „Detektorius name ar bute privaloma turėti jau daugiau nei 1,5 metų. Tiesa, šio reikalavimo laikosi ne visi. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vykdo akciją „Gyvenkime saugiai“, kurios metu 2018 metais aplankė 100 tūkst. būstų, o šiemet – dar 60 tūkst. Akcijos metu nustatyta, kad autonominiai dūmų detektoriai tvarkingai yra įrengti 57 proc. gyventojų būstų“, – pasakojo Jūris Targonskas.
2019 m. sausio mėnesį Latvijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 17% namų ūkių turi įrengtus dūmų detektorius. Estijoje šis procentas siekia net 90%. Tiesa, nors lygintis su kaimynais statistiškai netikslinga, nes Estijoje dūmų detektoriai kiekvienuose namuose privalomi nuo 2009 metų, o latviai šį reikalavimą įsives tik nuo 2020-ųjų, visgi tai atspindi gyventojų sąmoningumą gaisrų prevencijoje.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad detektorių įsirengti nepakanka, reikia periodiškai juos ir tikrinti. „Kas 1-2 mėnesius rekomenduojame patikrinti detektoriaus būklę nuspaudžiant ir palaikant nuspaudus testinį mygtuką. Jei jis skleidžia signalą, vadinasi, detektorius veikia. Paprastai išsikraunant baterijai detektoriai ima signalizuoti apie tai ir tuomet metas pakeisti bateriją“, – sakė J. Targonskas.
Dūmų detektoriai gali išgelbėti gyvybes, tačiau svarbu prisiminti, kad gaisro kilimo priežasties jie nepašalins. Dūmų detektoriui pradėjus pypsėti, žmogus turi labai nedaug laiko priimti tinkamą sprendimą – gesinti ugnies židinį pačiam ar skambinti ugniagesiams. Jeigu gaisras nedidelis, jį gesinti patiems logiška vien dėl to, kad jis neplistų toliau.
Gaisrų prevencijos produkciją gaminančios įmonės „Merseta“ vadovo Renaldo Juškevičiaus teigimu, pirmosios aktyvios ugnies minutės gali būti kritinės. „Mažiau nei per 30 sekundžių maža liepsna gali pavirsti ugnimi, uždegti šalia esančius degius daiktus ir tapti nekontroliuojama. Per 1-2 minutes, priklausomai nuo ugnies intensyvumo, jau pradeda išsiskirti dūmai, o kartu su jais nuodingos medžiagos – anglies monoksidas, dar žinomos kaip smalkės. Būtent todėl nepaprastai svarbu užkirsti kelią aktyvios ugnies plitimui dar ankstyvoje stadijoje“, – pasakojo R. Juškevičius.
Tiesa, 2018 m. gegužės mėnesio PAGD vykdytos apklausos duomenimis, vos 17 proc. gyventojų namuose turi gesintuvus. Juos laikyti namuose Lietuvoje – dar labai neįprasta praktika. Renaldo Juškevičiaus nuomone, tapę įprasta, kad žmonės sugeba įsigyti brangų turtą – televizorių, kompiuterį, tačiau pamiršta pasirūpinti nedaug kainuojančiomis saugumo priemonėmis.
„Aerozolinio gesintuvo kaina tesiekia 8-10 eurų. Tai tikrai nedidelė suma, palyginus su galimais milžiniškais nuostoliais ar net pražuvusiomis gyvybėmis. Vis dar esame įpratę galvoti, kad gaisrai kyla kažkur kitur ir man tai negresia. Deja, nuo gaisro nesame apsaugotas nė vienas, tai įsisąmoninę prevencines priemones laikysime įprastu dalyku“, – sakė R. Juškevičius.
R. Juškevičius supranta, kad tikėtis, jog gyventojai virtuvėse pradės laikyti gesintuvus kažin ar verta tikėtis, tačiau, pasak eksperto, to ir nereikia daryti. „Galima įsigyti aerozolinę gesinimo priemonę, kuri užima nedaug vietos ir puikiai tinka gesinti gaisrus, vos jiems prasidėjus. Be to, aerozoliniai gesintuvai tinka gesinti užsiliepsnojusį aliejų. Neretai ant jo bandoma pilti vandens, taip sukeliant dar didesnę liepsną“, – pasakojo R. Juškevičius.
Gesintuvą buityje rekomenduotina laikyti gerai matomoje vietoje, kad kilus gaisro pavojui iškart būtų galima gesinti. Taip galima išvengti didžiulės gaisro žalos ir rūpesčių po nelaimingo įvykio. Tiesa, visi ekspertai sutartinai sako: jeigu jaučiate, kad gaisro patys užgesinti nesugebėsite, kuo greičiau evakuokitės iš pastato ir kvieskite ugniagesių pagalbą – rizikuoti gyvybe ir sveikata neverta dėl jokio turto.