Konstrukcijos, kurios neatlaiko realių apkrovų
Jau kurį laiką Lietuvoje populiarėjusios saulės elektrinės ant namų stogų pernai, išaugus elektros energijos kainoms, tapo dar dažnesniu lietuvių pirkiniu. Kaip visuomet, atsiradus poreikiui (paklausai), atsirado ir daugiau pasiūlos – Lietuvoje saulės elektrinių gamyba, prekyba, montavimu ėmė užsiimti dar daugiau bendrovių. Tačiau, kaip teigia į „Delfi būstas“ kreipęsis stogus Lietuvoje parduodančios bendrovės verslo plėtros vadovas Sergej Gorinov, pastaruoju metu vis daugiau gyventojų ėmė skųstis pažeistu namų stogų sandarumu, kurį, statybininkų vertinimu, sukėlė netinkamai sumontuotos saulės modulių sistemos. Pašnekovo teigimu, didžiausia problema yra net pats montavimo procesas, o saulės elektrinių dalys, konkrečiai – ne visuomet tinkamai parinkti saulės modulių laikikliai. Jie, veikiami įvairių oro sąlygų, didelio svorio gali pažeisti stogo dangą.
„Šiandien yra tokia situacija, kad žmonės gali saulės elektrinių dalis tiesiog atsisiųsti iš Kinijos ar kitų šalių, naudodamiesi įvairiais interneto puslapiais, dar ir kitiems paskui parduoda, ir niekas nieko nekontroliuoja. Gali šiaudus pardavinėti, ir jei žmogui tinka, jis pasistatys ant jų saulės elektrinę“, – sako UAB „SP grupė“ verslo plėtos vadovas S. Gorinov.
Pašnekovas aiškina, kad šiandien trūksta informacijos apie ant nuosavų namų stogų montuojamų saulės modulių laikiklių maksimalias apkrovas realybėje. Mat, standartai, kiek vėjo ir sniego apkrovos turi atlaikyti saulės elektrinių konstrukcijų elementai yra, tačiau šiandien gamtinės sąlygos labai priklauso nuo daugelio veiksnių ir apkrovos gali skirtis nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, geografinės vietovės.
„Konstrukcijų apkrovos turi būti skaičiuojamos pagal vietovės gamtines sąlygas, pavyzdžiui, pajūryje reikia tvirtesnių konstrukcijų, įvertinti, kad vėjas šiame krašte yra smarkesnis ir gana pastovus“, – teigia pašnekovas.
Jo teigimu, tinkamai neapskaičiavus galimų apkrovų, anksčiau ar vėliau gyventojams tenka susidurti įvairiomis stogo dangos deformacijomis ar kitais nuostoliais. Taip pat konstrukcijos, kurios ilgai yra veikiamos didesnių jei numato standartai apkrovų, greičiau nusidėvi – trumpėja jų eksploatacinis laikotarpis.
„Jeigu gamintojas deklaruoja, kad jo konstrukcijos atitinka EN 1991-1-3:2003/A1 (sniego) ir EN 1991-1-4 (vėjo) standartus, jis privalo klientui pateikti savo konstrukcijų tikslias laikomąsias galias, kiek kokių elementų įeina į konstrukciją, kad būtų šios laikomosios galios užtikrintos, kokio dydžio moduliai gali būti montuojami ant tokios konstrukcijos, nes nurodytų standartų reikalavimai (apkrovos) kinta priklausomai nuo geografinės padėties, aplinkui esančių kitų pastatų, medžių, stogo aukščio, stogo nuolydžio, šlaito tipo ir saulės modulio pozicijos ant šlaito“, – pabrėžia pašnekovas.
Rekomenduoja įvertinti gamtines sąlygas
Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros doc. Paulius Griškevičius atliko tyrimą, kurio metu stebėjo, kaip saulės elektrinių konstrukcijas veikia skirtingos apkrovos ir kaip jos kinta priklausomai nuo geografinės vietovės, kurioje yra sumontuotos. Mokslininko teigimu, tyrimas padėjo įvertinti, padaryti tam tikrus skaičiavimus, kurie jie leidžia matyti, kokio dydžio apkrovos yra pasiekiamos, ir ko galima tikėtis iš tų konstrukcijų, kuriose tose aplinkose bus montuojamos. Kitaip tariant, kaip saulės elektrinių konstrukcijos veikiamos pajūryje, vidurio Lietuvoje ir pan., kokią įtaką joms gali turėti gamtinės sąlygos.
Visgi, mokslininko teigimu, apkrovų standartai yra, jų laikomasi, tik nėra įvertinami papildomi veiksniai, kurie gali turėti įtakos konstrukcijų tvirtumui ir ilgaamžiškumui.
„Standartas, kuris reglamentuojamas, nurodo, jog ten imamos vidutinės reikšmės, galbūt ir per 50 metų, todėl nebūtinai bus taip, kad mes sumontavome šiandien konstrukciją ant stogo ir ji rytoj paims ir sulūš. Ne, gali būti taip, kad 50 metų bus viskas gerai, bet tam tikru metu, tam tikrais atvejais, kai gamtinės sąlygos būna ekstremalios, poveikis gali būti svarbus konstrukcijai“, – teigia pašnekovas.
„Delfi būstas“ kreipėsi į Energetikos ministeriją ir paklausė, ar Lietuvoje yra kontroliuojama, kokius ir iš kur saulės elektrinių konstrukcijų elementus parduoda pardavėjai. Atsakyme teigiama, kad ministerijos tvarkos nereglamentuoja reikalavimų saulės elektrinių laikikliams ir konstrukcijoms.
„Dažniausiai sistemos yra įsigyjamos iš Europos gamintojų, kurie siūlo platų tvirtinimo sistemų spektrą. Montavimas vyksta pagal gamintojo montavimo instrukciją. Pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą montavimo darbams pagal teisės aktus taikoma 5 metų garantija (6.698 straipsnis. Garantiniai terminai).
Kitaip tariant, reikalavimus įrangai nustato pirkėjas ir renkasi pagal savo poreikius bei galimybes. Gamintojai gali pateikti konstrukcijų eksploatacinių savybių deklaraciją, pirkėjas gali prašyti šio dokumento ir naudotis prekių garantijomis“, – teigiama ministerijos atsiųstame atsakyme.
Saulės elektrinių montuotojai vadovaujasi LR teisės aktais
Lietuvos saulės energetikos asociacijos direktorius Andrius Karazinas sako, kad bet kokiu atveju saulės elektrinių įranga ir jos montavimas privalo kokybiški, nes vartotojai šioms sistemoms išleidžia ne vieną tūkstantį eurų. Jo teigimu, norint apibrėžti standartus Lietuvoje montuojamoms saulės elektrinėms, reiktų peržvelgti kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžius, kaip juos reglamentuoja tokios saulės energetikos lyderės kaip Nyderlandai, Vokietija ar Estija.
Šiuo metu, pasak A. Karazino, LR teisės aktuose, statybos techniniuose reglamentuose yra įtvirtinta, kokie techniniai parametrai projektuojant saulės elektrines ant stogų turėtų būti įvertinta, pavyzdžiui, reikia paskaičiuoti, ar esamas stogas atlaikys naujas saulės elektrinės apkrovas (tam reikalinga stogo ekspertizė), ar saulės elektrinės konstrukcija atlaikys tam regionui ir būdingas vėjo ar sniego apkrovas (konstrukcijų gamintojo ar konstruktoriaus skaičiavimai).
„Visa tai puikiai veikia ir dabar, kai reikalingas statybos leidimas, arba kai įrengimą prižiūri kvalifikuotas techninis prižiūrėtojas. Visgi fiziniai asmenys visada randa būdų kaip apeiti vieną ar kitą nuostatą, todėl asmeniškai nemanau, kad papildomas konstrukcijų rinkos reguliavimas ką nors išspręstų. Galbūt būtų galima svarstyti apie medžiagiškumo reikalavimus, bet turbūt būtų sudėtinga, nes susidurtume su galimu konkurencijos ribojimu. Juk galima elektrinę sumontuoti ir ant medinių konstrukcijų, svarbiau vėliau tinkamai prižiūrėti, kad būtų užtikrintas jų ilgaamžiškumas. Lygiai taip pat su metalinėmis – būtina bent kartą metuose atlikti techninę apžiūrą ir įsitikinti, kad elektrinė yra tinkama toliau saugiai eksploatuoti. Bet kokiu atveju, importuojamom į ES prekėm taip ar taip yra keliami tam tikri bendrieji reikalavimai (pvz., CE atitikimas ir pan.)“, – pažymi Lietuvos saulės energetikos asociacijos direktorius.
Jo teigimu, vėjo ir sniego apkrovos dažniausiai vertinamos statant elektrines ant plokščių stogų. Tokiu atveju yra atliekami gamintojo arba konstruktoriaus skaičiavimai, parenkamas balastas ir jo kiekis pagal modulių montavimo kampą į horizontą, klimatinį regioną, pastato aukštį, aukštį virš jūros lygį, urbanistinį vietovės apstatymą ir pan. Kitais atvejais, kai saulės elektrinės montuojamos ant kitokių stogų, pasak A. Karazino, saulės elektrines montuojančios bendrovės turi suvokti savo atsakomybę.
„Negalėčiau atsakyti už visus mūsų šalies montuotojus, tačiau paprastai įmonės suvokia savo atsakomybę, pvz., nutikus nelaimei, kai vėjo nuplėštas modulis ką nors sužeidžia ar sugadina. Jei pasirenkama specializuoto gamintojo konstrukcija, dažniausiai pats gamintojas savo instrukcijose nurodo tokius reikalavimus (jei tokie yra)“, – pabrėžia pašnekovas.
Fiksuoja saulės panelių nuplėšimus, nukritimus
„Delfi būstas“ apklausė kelias draudimo kompanijas Lietuvoje, nes norėjo išsiaiškinti, ar saulės elektrinės yra draudžiamos draudimo sutartimis ir jei taip, kokių įvykių, susijusių su jomis, bendrovės fiksuoja ir kokia žala būna padaroma. ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė sako, kad bendrovė draudžia ir fizinių, ir juridinių asmenų turimas saulės elektrines. Jos teigimu, šiemet draudimo bendrovė sulaukė vieno pranešimo apie nupūstas saulės paneles.
„Nors šiemet ir turėjome kelias labiau vėjuotas dienas bei Otas audrą, tačiau jos ERGO klientų turimoms saulės elektrinėms žalos nepadarė. Po šių audrų sulaukėme tik vieno pranešimo iš gyventojo apie nuo stogo nupūstas saulės paneles. Šiuo konkrečiu atveju panelės buvo tvirtintos prieš kelis mėnesius iki įvykio ir laikikliai buvo prisukti netinkamai, todėl klientą nukreipėme susisiekti tiesiogiai su rangovu pagal garantiją“, – komentuoja pašnekovė.
Anot jos, apie nustatytus saulės elektrinių laikiklių defektus pranešimų įmonė nėra sulaukusi: „Kadangi tai yra ilgalaikė investicija, klientai turi suprasti, kaip svarbu pasirinkti meistrus su didele patirtimi ir laikytis gamintojų reikalavimų.“
Saulės elektrines taip pat draudžiančios bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovės Ievos Rapkauskės teigimu, saulės elektrines ant namo stogo žmonės draudžia vis dažniau, o didesnį poreikį šio turto apsaugai bendrovė pajuto pernai metais, ypač vasaros periodu.
„Dažniausiai saulės elektrinės nukenčia nuo gamtos stichijų, kurios mūsų šalyje nutinka vis dažniau. Audros, kruša, didelis snygis, elektros įtampų svyravimai – tai dažniausiai nuostolius sukeliančios aplinkybės, o vidutinė žala gyventojams siekia apie 1500 eurų. Turėjome atvejį, kai dėl netinkamo tvirtinimo per uraganinį vėją nukritę saulės kolektoriai, apgadino šalia esantį kitų žmonių turtą. Todėl labai svarbu įsirengiant saulės elektrines ant stogo, šiuos darbus patikėti patikimiems specialistams“, komentuoja pašnekovė ir priduria, kad iki šiol fiksuotoms žaloms vertinimų, kiek įvykiui įtakos turėjo netinkamos saulės elektrinės konstrukcijos, apkrovų nepaisymas, bendrovė nėra atlikusi, tačiau, jei būtų poreikis, tai padarytų.
2022 metais išmokėjo 5 kartus didesnę sumą
Štai „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per praėjusius metus nukentėjo ir saulės kolektoriai, ir saulės elektrinės – išmokėta suma nuostoliams padengti perkopė 100 tūkst. eurų ribą ir tai buvo beveik 5 kartus didesnė suma nei 2021 metais. „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis sako, kad 2022 metais daugiausiai saulės elektrinės ir kolektoriai nukentėjo Klaipėdos ir Kauno rajonuose, taip pat Vilniaus mieste.
„Iš viso savo klientams nuostoliams atlyginti pernai išmokėjome daugiau nei 100 tūkst. eurų. Vidutinė nuostolio suma pernai viršijo 2 tūkst. eurų, o didžiausia nuostolio suma gyventojams beveik siekė 11 tūkst. eurų dėl elektros įtampos svyravimo. Verslui išmokėta didžiausia suma buvo daugiau nei 52 tūkst. eurų, kai dėl audros buvo sugadintos saulės elektrinės dalys“, – komentuoja draudimo bendrovės atstovas.
Jo teigimu, pastebima, kad daugiausiai nuostolių saulės elektrinėms, kolektoriams nutinka dėl stichinių nelaimių – 2022 metais skaičiuota net 81 proc. Saulės kolektoriai šildo vandenį ir yra stikliniai, todėl jie gali sudužti. Esminė dužimo priežastis būna sniego slėgis, užkritę medžiai, kruša, kuri praėjusiais metais pridarė netikėtai daug nuostolių būstams.
A. Juodeikis akcentuoja, kad pernai draudikai daug nuostolių skaičiavo ir dėl to, kad, dėl išaugusios saulės elektrinių paklausos, žmonės naudojosi ne tik profesionalių saulės elektrinių montuotojų paslaugomis.
„Jei žmogus sau ant stogo įsirengė saulės elektrinę, dar nereiškia, kad kokybiškai tai padarys ir kaimynams. Jau susiduriame su nemažai tokio tipo nuostolių, kai saulės elektrinės neatlaiko didelio sniego, lūžta tvirtinimai, kartu ir stogas. Tačiau jei saulės elektrinė yra sumontuota tinkamai – taip neturi nutikti, todėl tas kokybiškas montavimas kritiškai svarbus ir kiekvienas turėtų tai prisiminti“, – akcentuoja draudimo ekspertas.