Vienas Europos Sąjungos užmojų – iki 2030 m. grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų kiekį, lyginant su 1990 m. duomenimis, sumažinti bent 55 proc. Dėl pastatų atsiradusios emisijos ES sudaro net 36 proc. ŠESD emisijų, o statybai naudojamo betono gamyba atsakinga už 8 proc. pasaulio CO2 emisijų. Specialistai kaip vieną tvaresnės statybos galimybių įvardija inžinerinę medieną. Tačiau kol Lietuvoje medinių daugiaaukščių statybą riboja teisės aktai bei mitai, mūsų šalies gamintojams tenka tiekti medžiagas Šiaurės šalims, kur toks statybos būdas plačiai paplitęs, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuvoje gajūs mitai
Medinių namų gamintojų asociacijos narė, įmonė „Skado medis“ užsiima skydine statyba. Mediniai skydai yra pagaminami gamykloje, o į statybvietę atgabenamos jau paruoštos sienos, kurias telieka surinkti. „Jų užbaigtumas apie 80 proc., todėl vienas didžiausių medinės statybos privalumų – greitas procesas. Tokie namai yra sandarūs, pasižymi stipriomis šiluminėmis savybėmis. Juos projektuojant, atsiveria plačios architektūros ir dizaino galimybės“, – medinių pastatų privalumus vardija kompanijos komercijos vadovas Marius Sakaitis.
Anot jo, pagrindinė rinka, kurioje kompanija vykdo veiklą – Skandinavijos šalys. Įmonė kasmet ten pastato apie 10 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto. „Ten visai kitokios statybos tradicijos, medžiagiškumas nei Lietuvoje. 95 proc. visos individualios statybos, tarkim, iki keturių aukštų, yra statoma iš medžio“, – sako M. Sakaitis.
Skandinavijos šalys garsėja ne tik individualiais mediniais namais, bet ir iš medienos pastatytais 18 aukštų siekiančiais daugiabučiais, pelnančiais pasaulinius dizaino apdovanojimus. Pavyzdžiui, Norvegijoje esantis Mjøstårnet, įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip aukščiausias medinis pastatas, yra pelnęs tokių prestižinių apdovanojimų kaip Niujorko dizaino apdovanojimą, CTBUH Award of Excellence, Norvegijos Tech apdovanojimą.
M. Sakaitis pasakoja, jog tokio aukščio pastatai statomi iš inžinerinės medienos konstrukcijų, kaip kryžmai sluoksniuotos medienos (CLT) plokščių arba sluoksninės lukštų medienos (LVL) kolonų ir sijų. „Faktiškai, tai – tas pats, kas statyti gelžbetoninius ar plieno konstrukcijų pastatus. Jie irgi statomi iš surenkamų gelžbetoninių plokščių arba plieno konstrukcijų. Lietuvoje žmonėms dar sunku suvokti, kokias apkrovas gali atlaikyti medis, paplitę įvairūs mitai, bet pavyzdžiai rodo, kad viskas įmanoma“, – sako jis.
Medinės konstrukcijos – saugi ir tvari alternatyva
Europos Komisijos požiūriu, medienai tapus vyraujančia statybine medžiaga, statybų industrija turi potencialo iš anglies dioksido taršos šaltinio tapti jį surišančiu sektoriumi.
Svarbu tai, kad transformavus sektorių, poveikio aplinkai problemos aktualumas sumažėtų ne tik statant, bet ir pastatus griaunant. Daugelį medienos rūšių, naudojamų statyboje, demontavus galima perdirbti ir dar kartą panaudoti kitos produkcijos gamybai arba kaip biokurą.
Lietuvos Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad nuo 2024 m. visuose statomuose visuomeniniuose pastatuose organinės, tvarios medžiagos sudarys bent 50 proc. Tačiau mūsų šalyje aukštesnių nei keturaukščių gyvenamųjų namų statybą dėl priešgaisrinės saugos vis dar riboja teisės aktai. Vis dėlto, ekspertų teigimu, tinkamai apdirbta mediena gaisro atveju gali būti netgi saugesnė už plieno ir betono konstrukcijas, nes medinių konstrukcijų atsparumo laiką galima labai tiksliai apskaičiuoti.
Medinę statybą Lietuvoje paskatins žaliasis kursas?
„VMG Lignum construction“ ruošiasi pradėti gaminti komponentus mediniams daugiaaukščiams bei juos eksportuoti. Pasak VMG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Mockaus, atsižvelgiant į globalias tendencijas, įmonės gamybos strategija jau suformuota taip, kad dalinai kompensuotų didelį inžinerinės medienos gaminių trūkumą Europoje bei Australijoje.
„Pradedame ir planuojame gaminti pilną konstrukcinių medžiagų spektrą: laikančiąsias medžiagas, medienos drožlių plokštes, dvitėjines sijas (I–joist) ir sluoksninę lukštų medieną (LVL) bei surenkamus komponentus – perdangas ir sienų skydus. Tokia plati priemonių kompleksija globaliu mastu yra gana unikali“, – sako E. Mockus.
Europos modulinių pastatų rinka kasmet auga po 6 proc., o netolimoje ateityje sparčiausias augimo šuolis prognozuojamas būtent medinėms konstrukcijoms. Tikėtina, kad tendencijos atsispindės ir Lietuvos nekilnojamo turto srityje, tačiau greitų pokyčių vidinėje rinkoje specialistai nežada.
E. Mockaus teigimu, Lietuvos medienos pramonė pasiruošusi ne tik atliepti globalią paklausą, bet, susivienijus verslo, mokslo ir organizacijų pajėgas, įtvirtinti šalį kaip tvarių statybos konstrukcijų epicentrą.
Paklaustas, ko reiktų, jog situacija pasikeistų ir Lietuvoje pradėtume statyti daugiaaukščius medinius pastatus, M. Sakaitis akcentuoja su žaliuoju kursu griežtėsiančią mokesčių politiką.
„Didelės įtakos turės CO2 aspektas. Jau dabar pradedame skaičiuoti, kiek anglies dvideginio statiniai išskiria statybos metu, kiek CO2 sukuria cemento ar metalo gamyba. Šioje vietoje reikia ir švietimo, bet manau, kad labai svarbi ir mokesčių politika. Ilgainiui statybos sektoriuje taps privaloma sekti savo CO2 pėdsaką. Manau, kad ateityje bus stipriau atsižvelgiama į šį aspektą, tai keis žaidimo taisykles ir natūralios medžiagos taps labiau naudojamos“, – prognozuoja jis.