Puiki medžiaga modeliams
„Putplastis nebūtinai tarnauja kaip gautinė kūrinio medžiaga. Daug skulptorių, tarp jų ir aš, šią medžiagą naudoja skulptūrų modeliams kurti, nes ji ne tik daug pigesnė, bet ir lengviau pataisomos klaidos“, – pranešime spaudai pasakoja M. Gaubas.
Prieš kurdamas bet kokią skulptūrą iš akmens ar metalo, menininkas beveik visada prieš tai pasigamina jos modelį, pagal kurį jau tašoma tikroji akmeninė skulptūra ar gaminama metalo liejinio forma.
„Kai darai iš putplasčio modelį, pamatai, kad ranką reikia padaryti kitaip, be gailesčio nupjauni ją, prilipdai dar putplasčio ir gamini naują. Jei iš karto kurtumei iš akmens, to jau nepadarysi. O su putplasčiu paprasta – galima tiesiog „makroflekso“ užpurkšti, pridėti daugiau medžiagos, jei reikia, ir viskas“, – pasakoja menininkas.
Nors putplastis nėra pigi medžiaga, tačiau daug pigesnė nei tos, iš kurių gaminama galutinė skulptūros versija, tad tai padeda racionaliai paskirstyti lėšas. „Skulptūra yra pati brangiausia individualaus meno rūšis, nes daug kainuoja medžiagos, brangus procesas, labai brangios klaidos, tad čia ypatingai galioja taisyklė – devynis kartus pamatuok, tik dešimtą kirpk. Ir putplastis leidžia matuoti daug kartų“, – dalinasi M. Gaubas.
Nors skulptūrų modeliams menininkai dažnai naudoja kiek tradiciškesnius gipsą ar molį, Martynui putplastis atrodo patrauklesnė medžiaga dėl apdirbimo paprastumo. Vienintelis dalykas į ką svarbu atkreipti dėmesį – putplasčio kietumo parametras, nes jautrias, sudėtingesnes ar smulkių akcentų turinčias skulptūros detales galima pagaminti tik iš kietesnio, 150 ar 200 skaitmenimis žymimo putplasčio.
Patį putplastį menininkas perka ne parduotuvėse, o tiesiai iš gamyklos – dar nesupjaustytus pardavimui 1X1,2X4 m ruošinius.
Putplasčio kūrinius net nuomoja
„Tačiau putplastis tinka ne tik modeliams, bet ir pačioms skulptūroms, ypač darant kūrinius, kuriems nereikia ilgaamžiškumo. Pats esu sukūręs jau ne vieną tokią skulptūrą, o kai kurios jų tokios populiarios, kad net atradau naują verslo nišą – skulptūrų nuomą“, – pasakoja M. Gaubas.
Bene žinomiausia jo iš putplasčio sukurta kontraversiška skulptūra „Lietuvaitė“, ne kartą pateko į šalies interneto portalų akiratį kai buvo gabenama arba eksponuojama. „Ji tokia populiari, jog ją nuomojasi prekybos centrai, žmonės vestuvėms ar bernvakariams, įmonės savo renginiams. Ir šiuo atveju tai, kad ji padaryta iš putplasčio yra labai patogu, nes ją lengva gabenti. Vieną dieną čia, kitą jau kitur“, – pasakoja skulptorius.
Pasak jo, skulptūrų nuoma – visai patraukli forma menui, nes taip kūriniai pasiekia daugiau žmonių, o menininkas nepraranda paties kūrinio.
Pati didžiausia skulptūra, kurią Martynui teko daryti iš putplasčio – 9 metrų vyro su asilo galva monumentas, pagamintas Pakruojo dvarui. „Kaip visos skulptūros iš putplasčio, ji padengta specialia danga, kad būtų atspari atmosferos poveikiui, tad yra gan ilgaamžė. Ir čia vėl putplastis pasitarnavo meno sklaidai, nes vargu ar užsakovas būtų gaminęs šį kūrinį iš tradicinio akmens ar bronzos“, – svarsto M. Gaubas.
Menininkai – dažni užsakovai
Kaip pasakoja polistireninį putplastį gaminančios Lietuvos bendrovės „BalPol“ vadovas Mindaugas Velička, menininkai nėra tipiniai įmonės klientai, tačiau užklausų iš jų sulaukiama pakankamai dažnai. Pasak jo, dažniausiai teiraujamasi dėl neapdirbto ar išskirtinių matmenų putplasčio ruošinių.
„Putplastis yra itin lengvai apdorojama ir patogi medžiaga, kurios net 98 proc. sudaro oras, o likusią – polistirenas, gaunamas iš naftos. Pasaulyje esama pavyzdžių, kai iš putplasčio sukuriamos net keliasdešimties metrų aukščio skulptūros bei detalės. Jis taip pat naudojamas kino pramonėje maketams gaminti, teatro instaliacijoms, pramogų parkuose kuriant kalnus ar kitas detales“, – sako M. Velička.
Pasak pašnekovo vadovo, putplastį kūrybinėms idėjoms realizuoti dažnai naudoja ne tik menininkai, bet ir architektai bei interjero dizaineriai, nes tai medžiaga iš kurios lengva išgauti įvairias formas, o padengus tinku ji niekuo nesiskiria nuo kitų fasado ar interjero struktūrų.
„Putplastis yra puiki medžiaga ne tik dėl to, kad su ja lengva dirbti. Ji taip pat yra 100 proc. perdirbama. Perdirbti produktai gali grįžti į rinką tiek kaip žaliava, tiek kaip nauji produktai – pakuotės, izoliacinės plokštės, blokai ar kiti gaminiai“, – pažymi M. Velička.