„Santaupų lietuviai turi sukaupę rekordines sumas. Tautiečiai supranta, kad namo, kuriame įrengtas WC, vertė pakyla porą kartų, tačiau keblumų tai įgyvendinti dar sočiai“, – sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius.
Patikrinimai paskatino susitvarkyti
Elektrėnų savivaldybėje prieš trejus ketverius metus buvo sulaukta gausybės skundų dėl reguliariai fiksuojamų Vievio ežero vandens blogų kokybės rodiklių, neleidžiančių maudytis ežere. Tad imtasi ieškoti teršėjų.
„Sudaryta komisija ėmėsi patikimų metodų – į gyventojų unitazų bakelius pylė nuspalvintą vandenį ir žiūrėjo, kur jis nutekės. Pasitelkti ir radarai, fiksuojantys trasas. Dalis atvejų pasitvirtino: išleistuvai buvo pajungti į lietaus vandens vamzdynus, iš kurių nuotekos patekdavo į paviršinius vandenis. Po komisijos apsilankymų įvyko stebuklas – prie centralizuotų tinklų prisijungė beveik visi tą galimybę turėję gyventojai“, – sako Elektrėnų savivaldybės administracijos žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Donatas Matijoška.
„Per pandemiją pajutome gyventojų antplūdį Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, tad sudarome sąlygas jiems jungtis prie vandentiekio“, – mini Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius.
Švarinasi ir biržiečiai
Biržų rajono Vabalninko miestelyje nutiesta daugiau nei 3 km vandentiekio ir nuotekų trasų, pastatyti nauji nuotekų valymo įrenginiai, naujas geriamojo vandens gręžinys su vandens kokybės gerinimo įrengimais. Artimiausiu metu prie centralizuotų vandentiekio tinklų prisijungs 84 namų ūkiai.
Pasak bendrovės „Biržų vandenys“ vadovės Editos Barkauskienės, dabar Vabalninkas aprūpinamas ypač geros kokybės geriamuoju vandeniu. Prisijungti prie centralizuotų vandens bei nuotekų tinklų jau gali ir 67 Biržų kaimo namų ūkiai – šiais metais čia baigta tiesti daugiau kaip 1,5 km ilgio vandentiekio ir nuotekų trasa. Per ateinančius 7 metus planuojama išplėsti geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūrą kaimiškose Biržų rajono vietovėse, turinčiose daugiau nei 200 gyventojų arba pasižyminčiose ypač prastos būklės vandens bei nuotekų tinklais.
Plėtros darbai šiais metais pradėti gamybos įmonių statybai numatytoje Biržų miesto dalyje – tai ilgalaikės ir labai reikalingos investicijos. Planuojama, kad Biržų mieste prie tinklų prisijungs 99 namų ūkiai.
Senoliams reikia pavyzdžio
„Širvintų vandenys“ direktorės Linos Dambrauskienės teigimu, Širvintų mieste jau beveik visi gyventojai prisijungę prie vandens ir nuotekų tinklų, tik pavieniai namų ūkiai dėl finansų stygiaus ar neįrengtų patalpų sanitariniam mazgui to nepadarė. Šįmet, pasinaudojus LAIF parama, bus prijungti 3 gyventojų būstai.
Pačiose Širvintose keletas naujakurių gatvių įrengtos su visa infrastruktūra – asfaltuotais apšviestais keliais, elektros įvadais ir vandentiekiu. Tų sklypų paklausa didelė, juolab šalia ir sporto centras su baseinu, paplūdimys bei mokymo įstaigos.
„Jau dvejus metus jaučiame vilniečių trauką apsigyventi Širvintų rajono kaimuose, – sako L. Dambrauskienė. – Išpirktos sodybos ir atokiausiuose vienkiemiuose. Štai Bartkuškyje, kur vandentiekio tinklai ir valymo įrenginiai veikia dar nuo sovietinių laikų, nauji gyventojai kaipmat prisijungė“.
Įgyvendinant europinius projektus, vandens ir nuotekų tinklai pakloti Kernavėje bei Musninkuose. Gaila, bet ne visi gyventojai turi sąmoningumo jungtis prie iki sklypo ribų atvestų komunikacijų. Kernavėje jungimasis vyksta vangiau ir dėl to, kad daugumai sklypų reikalingi archeologiniai žvalgymai ar tyrimai prieš vykdant kasimo darbus.
„Manau, reikalingas užkrečiantis pavyzdys kaimų senoliams: jei vienam anūkas įrengs tualetą – kiti bematant nusižiūrės ir kvies tuos pačius meistrus“, – tikino „Širvintų vandenų“ vadovė.
Ukmergės rajono savivaldybė skyrė daugiau nei 83 tūkst. EUR, už kuriuos Šventupės, Žemaitkiemio, Taujėnų ir Dainavos miesteliuose senųjų nuotekų valyklų sklypuose pastatytos naujos modernios nuotekų valyklos, o Vidiškių miestelyje rekonstruota senoji nuotekų valykla. Visos jos gali iki nustatytų normatyvų išvalyti savo gyvenviečių nuotekas.
Didmiesčių vamzdynų plėtra
„Kauno vandenys“ ketina pakloti naujus inžinerinius tinklus dalyje Rokų, Panemunės, Sargėnų, Aleksoto rajonų gatvių. Naujai nutiestų nuotekų tinklų ilgis sudarys apie 15 km, o naujai nutiestų vandentiekio tinklų ilgis – 9,3 km. Nuotekų surinkimo tinklų plėtra numatyta ir Garliavoje, Kauno rajono Seniavos, Šakių, Teleičių ir Radikių kaimuose. Čia numatoma nutiesti 12,3 km nuotekų surinkimo tinklų.
Panevėžio mieste ir rajone „Aukštaitijos vandenys“ 2022–2023 m. numato nutiesti apie 1,2 km nuotekų tinklų, prie jų prijungti 59 būstus. Taip pat ketinama nutiesti 957 m vandentiekio tinklų, prie kurių turėtų būti prijungti 43 būstai.
„Šiaulių vandenys“ nuo 2019 m. tinklų plėtrą mieste vykdo savo lėšomis. Bendrovė išplėtojo vandentiekio ir nuotekų tinklus Aukštabalio gyvenamojo rajono pietrytinėje dalyje ir Lieporių–Šventupio gyvenamajame rajone. Iki sklypų nutiesus vandentiekio bei nuotekų šalinimo atšakas, sudaryta galimybė prisijungti 202 namų ūkiams ir dar 243 – planuojantiems įsikurti šiuose kvartaluose. Naujos infrastruktūros įrengimas kainavo apie 2,72 mln. EUR (be PVM). Įmonė parengė tinklų techninius projektus ir darbus vykdė savo lėšomis.
„Sulaukiame nemažai prašymų prijungti individualius namus. Mieste yra vietų, kur vandentvarkos infrastruktūra išplėtota, tačiau vis dar neįrengti vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai iki sklypų“, – aiškina „Šiaulių vandenų“ ryšių su visuomene atstovė Džiuljeta Korsakienė.
2016–2021 m. vamzdynų atšakos Šiauliuose buvo nutiestos iki 505 sklypų ir taip patenkinta 617 gyventojų prašymų.
