Be abejonės – įsigyti naują būstą kiekvienam žmogui ir šeimai yra didžiulė laimė. Tačiau džiaugsmą gali temdyti netikėtai atsiradę įvairūs statybų ar įrengimo defektai. Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi klausimais ir istorijomis apie lauko durų deformacijas, vandens lašėjimą, kai pila gausus lietus, neveikiančią grindų šildymo arba apskritai viso buto šildymo sistemą, nesandarius langus ir net skylančias buto ar laiptinės sienas.
Būtent plyšiais naujo daugiabučio laiptinės sienoje skundžiasi DELFI skaitytoja vilnietė Kristina, sako, kad, įsikrausčiusi į naują būstą, įtrūkimo nepastebėjo, tačiau vieną vakarą, grįžusi namo, pamatė nelabai malonų vaizdą. Anot jos, įtrūkimas laiptinėje, tad per daug diskomforto jis nesuteikia, tačiau Kristina nerimauja, ar ateityje nebus didesnių problemų. Moteris domėjosi, kas atsakingas dėl įtrūkimo, kas už viską sumokės ir dėl ko jis atsirado.
Plyšiai naujuose pastatuose nėra reti atvejai
Kaip DELFI aiškina Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius, visi šie ir dar daugiau gyventojų vardijamų defektų gali būti ir vystytojo, ir paties gyventojo atsakomybė.
„Vis daugiau objektų yra parduodama su visa apdaila. Tai reiškia, kad sienos jau nutinkuotos, grindys yra, durys įstatytos. Tokiu atveju vartotojas yra saugesnis, nes garantinę apsaugą jis gauna iš vienų rankų – tos įmonės, iš kurios perka butą. Kai perkama su daline apdaila, tuomet žmogus samdosi statybininkus, ir šie jam butą įrengia. Neretai nutinka, kad šiuo etapu darbas atliekamas prastai, žmogus kreipiasi į vystytoją dėl tam tikrų defektų, bet vystytojas abejoja, ar darbo brokas yra jo, ar savininko pasamdytų statybininkų, kurie butą įrengė. Ir tikrai būna taip, kad neatsargūs darbininkai įrengdami pragręžia jau esamą grindų šildymo sistemą ar pan.“, – tikina M. Statulevičius.
Be to, anot LNTPA direktoriaus, kai kurie defektai gali atsirasti dėl natūralaus pastato nusidėvėjimo (labiau būdinga seniems pastatams) arba grunto, ant kurio stovi namo pamatai, deformacijos. Tokie defektai, kaip nedideli plyšeliai sienose, atšokusi durų stakta ar pan., tik ką pastatytuose daugiabučiuose gana dažni, tačiau, pasak M. Statulevičiaus, yra lengvai sutvarkomi.
„Naujas pastatytas namas būna neišdžiūvęs, dar neišdžiūvę mūro įtrūkimai. Juk pastatas statomas ir šlapiuoju, ir sausuoju, ir šiltuoju, ir šaltuoju laikotarpiais, tai natūralu, kad plečiasi, traukiasi. Kol jis būna drėgnas, o drėgnas būna bent metus, kol įsikelia visi gyventojai, visko gali būti. Be to, pastatytas namas – be papildomo krūvio, o, kai susikelia žmonės, pastato baldų, technikos, tai atsiranda papildomo krūvio. Aišku, viskas apskaičiuojama darant projektą. Dažniausiai pastatą patvirtinti naudoti galima po dvejų metų. Natūralu, kad per tą laikotarpį gali būti įskilimų, plyšimų ar pan. Jeigu jie kelia diskomfortą, yra matomi ir taisytini, reikia kreiptis į statytojus – atsakingi vystytojai dažniausiai tokius dalykus sutvarko“, – sako LNTPA direktorius.
Projektuotojai turi atlikti savo darbą
Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros prof. doc. dr. Gintautas Skripkiūnas sako, kad kokybiškuose ir tinkamai suprojektuotuose pastatuose įplyšimų ar kitų defektų būti neturėtų.
„Tokiu pastatų su defektais yra daug, tikrai. Deformacija atsiranda tada, kai pamatai apsikrauna konstrukcijomis, t. y., kai atsiranda stogas ir pan. Todėl projektuotojai privalo tinkamai įvertinti visus krūvius. Normaliuose pastatuose jokių plyšių nėra ir neturi būti“, – tikina profesorius.
Doc. dr. G. Skripkiūnas paaiškina, kad gruntas po pamatais deformuojasi, kai atsiranda apkrovų. Taigi projektuojant pastatą ne tik būtina atsižvelgti į būsimas apkrovas, bet ir įvertinti grunto charakteristiką, kiek jis gali deformuotis esant palankioms sąlygoms.
„Jeigu suprojektuota netiksliai, grunto charakteristika neįvertinta, pats gruntas yra deformatyvus, tai tokiu atveju gali atsirasti ir didelių deformacijų, supleišės visos sienos“, – pažymi pašnekovas.
Rekomenduoja kreiptis į vystytoją
Jeigu vis dėlto nutiko taip, kad vieną rytą jūsų sienoje atsivėrė plyšys, LNTPA direktorius M. Statulevičius rekomenduoja nedelsiant kreiptis į namo administratorių arba patį statytoją, jeigu pastatas dar naujas. Ar defektas bus sutvarkytas savininkui neinvestavus papildomų lėšų, priklauso nuo to, ar pastatui dar galioja garantinis laikotarpis. 5 metų garantija taikoma visiems matomiems statinio elementams – sienoms, grindims, stogui ir pan.; 10 metų garantija taikoma paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.); 20 metų garantija taikoma esant tyčia paslėptiems defektams.
„Esant pastebimiems ar paslėptiems defektams, pirmiausia reikia kreiptis į pastatą prižiūrinčią bendrovę. Jei namas senesnis, tai dažniausiai būna savivaldybės paskirti administratoriai ar pačių gyventojų išsirinkti asmenys. Ta įmonė ar asmenys, kurie administruoja, turi ateiti ir apžiūrėti, nustatyti defektą – jo kilmę, pobūdį, mastą, pavojingumą, tada – imtis veiksmų. Jeigu pastatas yra naujas, kuriam dar galioja garantiniai terminai, namo prižiūrėtojas, bendrija ar pirmininkas turėtų kreiptis į statytoją, nurodyti defektą, atsiradimo aplinkybes – savaime atsirado ar kokio nors veiksmo metu. Ir statytojas turi nuspręsti, ar tai yra brokas, ar ne. Jeigu nesutariama dėl to, kieno tai kaltė, gali būti kviečiami ekspertai, kurie tiria tokias aplinkybes“, – paaiškina M. Statulevičius.
Pašnekovas tęsia, kad jeigu statiniui jau yra daugiau nei 10 metų nuo tada, kai pastatas priduotas (data fiksuojama registrų centro pažymoje), vadinasi, paslėptų darbų garantija jau yra pasibaigusi. Likusi tik 20 m. garantija, kuri galioja tik tais atvejais, kai darbai tyčia atlikti blogai.
„Jeigu statytojas arba ekspertas patvirtina, kad pažeidimai padaryti tyčia, pavyzdžiui, kiauras stogas, nes nebuvo įdėta hidroizoliacija, nors turėjo būti įdėta, defektai bus ištaisyti be papildomų savininko lėšų. Bet jeigu tai nėra padaryta tyčia, o tiesiog atsirado dėl naudojimo, vibracijų ir pan., natūralaus pastato nusidėvėjimo, tokiu atveju jau gali tekti lėšas surinkti patiems bendrijos nariams arba naudoti kaupiamąsias lėšas“, – patikslina M. Statulevičius.
Kompensacija priklauso ir bankroto atveju
Ir vis dėlto, anot LNPA direktoriaus M. Statulevičiaus, pirmiausia nekilnojamojo turto pirkėjas turi žinoti savo teises ir vystytojo pareigas. Ką įsipareigoja vystytojas, reikia atidžiai skaityti pirkimo ir pardavimo sutartyje, kurioje dažniausiai būna ir vartojo teisės.
Kaip DELFI informavo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nekilnojamojo turto vystytojas atsako už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
Užtikrindamas šį reikalavimą, nekilnojamojo turto vystytojas turi pateikti statinį ar jo dalį, pavyzdžiui, butą, įsigijusiam žmogui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) savininkui net ir nekilnojamojo turto vystytojo nemokumo ar bankroto atveju.
Nukentėję vartotojai turi teisę pateikti pareiškimą dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo bankrutuojančios bendrovės administratoriui (teikiant pareiškimą bankroto administratoriui kartu su juo reikėtų pateikti sutarties, pirkimo dokumentų ar kitas turimas dokumentų kopijas). Pirkėjų kreditiniai reikalavimai, patvirtinti teisme, būtų tenkinami.