Trečdalis gyventojų neišgali susimokėti už šildymą
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų dėl lėšų stokos negali sau leisti pakankamai šildyti būsto. Kodėl išlaidos už šilumą Lietuvos gyventojams kelia nemažai rūpesčių?
Tai galima paaiškinti atsižvelgiant į keletą aspektų. Pirma, neretai namų ūkiai šilumą naudoja neekonomiškai. Antra, išlaidos šildymo sąskaitoms nepasiskirsto per visus metus, pavyzdžiui, rugpjūtį už šildymą mokėti nereikia, tačiau sausį ar vasarį už jį sumokame su kaupu. Trečia, išlaidas už šilumos energiją sunku kontroliuoti.
Didelė namų ūkių dalis naudojasi centralizuotu šildymu, todėl jie negali pasirinkti kiek ir kada šildyti savo būstą. Net kai ir nebūname namuose, jie vis tiek yra šildomi, už ką reikia mokėti. Finansų ekspertų teigimu, nemažai žmonių neįvertina to, kad šildymo išlaidoms įtaką daro ir namo būklė, jis renovuotas ar ne.
„Žmonės neretai mano, kad verčiau sutaupys nesiimdami namų renovacijos. Tačiau tai ir toliau juos verčia nerimauti, ar pavyks žiemą apmokėti visas sąskaitas už šildymą ir netapti skolininku. Į būsto atnaujinimą gyventojai turėtų pažvelgti kaip į investiciją, kuri atneš apčiuopiamą naudą, padės sutaupyti, padidins nekilnojamojo turto vertę“, – teigia „Mokilizingas“ komercijos vadovas Vaidotas Rimeikis.
Išeitis – investicija į renovaciją
Vienas iš būdų sutaupyti – atsisakyti centralizuoto šildymo. Taip atsisakoma įvairių tarpininkų ir energijos transportavimo išlaidų, kurios šildymo kainas smarkiai padidina. Tačiau reikia nepamiršti, kad siekiant, jog bet kokia šildymo sistema atneštų norimą rezultatą, būstas turi būti apšiltintas tinkamomis medžiagomis, turėti vėjui nepralaidžius langus ir kokybišką stogo dangą.
„Šiuo metu yra prognozuojama, kad padaugės gyventojų, kurie skolinsis būsto remontui. Atnaujinti savo namus turėtų paskatinti taikoma GMP lengvata, kuri leidžia susigrąžinti tam tikrą dalį už remonto darbus. Paskola būsto remontui leistų netaupyti kelerius metus ir namus atsinaujinti iš karto. O suma gauta iš valstybės iš karto galėtų padengti dalį kredito“, – sako V. Rimeikis.
Renkantis efektyviausią šildymo sistemą, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į tai, kokie energijos šaltiniai yra pigiausi šiuo metu, bet ir tai, kokie dominuos ateityje bei kaip gali kisti jų kaina. Šiuo metu vis dar itin plačiai naudojamas ir vienas iš mažiausiai lėšų reikalaujantis šildymo būdas – kietojo kuro katilai.
Taip pat vis labiau populiarėjanti alternatyva – šilumos siurbliai, kurie yra pigesni nei geoterminis šildymas, tačiau brangesni nei kietojo kuro katilai. Jų priežiūra minimali, o veikimas pritaikomas tiek namui, tiek paprastam butui. Dar vienas būdas – šildomos grindys.
Atsidėti šildymui galima visus metus
Oficialioji statistika rodo, kad lietuvių išlaidos komunalinėms paslaugoms ir šildymui sudaro beveik 15 proc., maistui ir gėrimams šiek tiek daugiau nei 20 proc. visų namų išlaidų. Nors šildymo sąskaitoms padengti skiriame tik šeštadalį viso savo biudžeto, tačiau statistikos departamento duomenimis tiek dirbantys, tiek nedideles pensijas gaunantys senjorai susiduria su sunkumais mokant už šildymą.
Tad pasak finansų ekspertų, geras būdas yra taupyti patiems ir atsidėti pinigų šildymui.
„Susiplanuoti asmeninį biudžetą reikėtų taip, kad ištisus metus kiekvieną mėnesį būtų galima atsidėti po tam tikrą pinigų sumą taupymui. Vėliau santaupas bus galima skirti šildymo kaštams padengti. Taip galima išvengti žiemą išaugančios mokesčių naštos“, – pataria V. Rimeikis.