Nepamirškite pirmojo įspūdžio
Šįkart laidoje „Keturios sienos“ – į ką atkreipti dėmesį renkantis sodybą ar jau pastatytą nuosavą namą su sklypu, pasakojo būsto patikros ekspertas Žilvinas Dževečka.
Namas, kurį Ž. Dževečka pakvietė apžiūrėti „Delfi Būstas“ komandą, yra Kyviškėse, apie 20 km nuo Vilniaus miesto. Pirmojo pastato dalis statyta dar 1928 metais, vėliau, 2009 metais, jis buvo renovuotas ir pristatytas priestatas. Namo pamatai – juostiniai, monolitinio gelžbetonio. Senosios pastato dalies sienos yra iš rąstų, apšiltintų akmens vata, o naujoji dalis – mūryta ir fibo blokelių ir apšiltinta polisteroliu. Antro aukšto sienos – karkasinės, apšiltintos akmens vata, pastato fasadas aplklijuotas keraminėmis plytomis. Pirmojo aukšto perdanga yra medinė, stogas – taip pat medinis, apšiltintas akmens vata ir uždengtas beasbesčiais cementiniais lakštais.
Ž. Devečka sodybos apžiūrą pradeda nuo įvažiavimo į ją ir vartų.
„Įeinant pro vartus iškart galime matyti, kaip įrengtos kietos dangos, suformuoti nuolydžiai, <...> įsivertiname vartų būklę. Šiuo atveju matome, kad sodyboje yra senosios kartos automatiniai vartai, medienos būklė dar nėra prasta, tik matau, kad lentos susuktos vidaus apdailos varžtais, tad ilgaamžiškumas – abejotinas“, – paaiškina Ž. Dževečka.
Eksperto teigimu, renkantis sodybą ar nuosavą namą jau suformuotame ir apsodintame sklype, reikia nepamiršti išsiaiškinti, kokios yra namo užsėmimo ir užpustymo rizikos, ar ant namo stogo yra įrengti sniego barjerai, sutvarkyti lietaus vandens nubėgimo latakai.
„Ką mes galime iškart, tik įėję į sodybą? Pirmiausia, trūksta žaibolaidžio, kaminas neturi stogelio, todėl krituliai patenka tiesiai į kanalus. Matome, kad yra įrengti sniego barjerai, įvertiname medžių užvirtimo rizikas, šiuo atveju matome ir tai, ar saugiai įrengtos terasos, kokia yra lauko baldų būklė, įvertiname gėlynų būklę, laistymo įrangos būklę, apžiūrime apšvietimo stulpelius, tos pačios lauko apšvietimo girliandos, jų saugumą irgi reikia įvertinti“, – aiškina ekspertas.
Ž. Dževečka tęsia, kad valdant ar ketinant pirkti sodybą ar nuosavą namą su apželdintu sklypu, reikia atkreipti dėmesį, ar aplink namą, takelius ir pan. nėra sužalotų, pavojų žmogui ar turtui keliančių medžių.
Apžiūrėjęs plika akimi matomus namo išorės privalumus ir trūkumus, Ž. Dževečka kviečia akyliau panagrinėti namo fasadą. Pasak jo, apžiūrimo namo fasadas tvarkingas, naudotos pakankamai aukštos kokybės apdailinės plytelės. Tiesa, ties antruoju namo aukštu matyti nedideli apdailos plytelių įtrūkimai, tačiau, pasak būsto patikros eksperto, didelių rūpesčių tokie defektai kol kas kelti neturėtų.
Praktiškai aplink visą apžiūrimą namą yra įrengtos medinės terasos. Pasak Ž. Dževečkos, tokiais atvejais reikėtų pasidomėti, ar terasai įrengti naudotos impregnuotos lentos.
„Matome bėdą, kad medinei terasai įrengti naudotos neimpregnuota mediena. Jos ilgaamžiškumas trunka apie 7-8 metus, paskui ji supūva. Pati mediena padengta aliejiniais dažais, kurie dar turi pigmentą, tad į tokią medieną sunkiai įsigeria dažas. Tokiai medienai tikrai reikalinga priežiūra“, – akcentuoja pašnekovas.
Ž. Dževečka pažymi, kad perkant sodybą ar nuosavą namą su jau apželdintu ir apstatytu sklypu, reikia atkreipti dėmesį, kiek papildomų pastatų kieme yra pastatyta. Kiekvienas statinys, turintis praktinę funkciją ar tik esantis dėl grožio, reiškia ir papildomą priežiūrą.
„Matome, kad šioje sodyboje yra daug papildomų pastatų. Reikia prisiminti, kad kiekvienas pastatas reikalauja savos priežiūros. Tai reiškia, kad reikės skirti ir laiko, ir pinigų“, – pabrėžia pašnekovas ir priduria, kad visi mediniai pastatai ar kitos detalės turi būti iš impregnuotos medienos, nes kitu atveju tokia infrastruktūra ima pūti ir tampa pavojinga.
Vanduo, nuotekos ir šildymo sistema
Būsto patikros ekspertas sako, kad perkant sodybą ar nuosavą namą reikia pasidomėti, kaip joje yra tiekiamas geriamas vanduo.
„Šioje sodyboje nėra vandens gręžinio. Yra šulinys, į jį įgręžta adata ir vanduo gaunamas iš šulinio. Tokia vandens tiekimo sistema nėra labai garantuota, nes dažnai smėliuojasi, gali gadinti buitinius prietaisus. Gręžinys nėra labai brangus, šiose apylinkėse, kur yra sodyba, gręžinio įrengimas kainuotų apie 2000 eurų, tačiau išspręstų daug problemų“, – paaiškina Ž. Dževečka.
Didžioji dalis nuosavų gyvenamųjų namų turi nuotekų valymo įrenginius. Pasak Ž. Dževečkos, jeigu renkatės namus, atkreipkite dėmesį į šio įrenginio būklę, o jeigu ieškote sodybos ir joje nuotekų valymo įrenginio nėra, susitaikykite, kad jį įsirengti gali prireikti ir tai kainuos papildomas išlaidas.
Kadangi apžiūrimas namas yra pastoviai gyvenamas, jame yra būtina šildymo sistema. Ji, pasak Ž. Dževečkos, čia – neįprasta.
„Kadangi esame toliau Vilniaus miesto, šioje sodyboje yra įrengta alternatyvi šildymo sistema – užkastas skystų dujų bunkeris. Atvažiuoja mašina, užpildo dujomis ir žmonės kurį laiką tuo naudojasi“, – paaiškina pašnekovas.
Apžiūrimoje sodyboje yra ir pirties pastatas. Ji, anot Ž. Dževečkos, įrengta ypač prabangiai: naudotos aukštos kokybės medžiagos, apdaila – labai tvarkinga.
Pirko ne pagal savo kišenę
Išsirinkti sodybą vasarai ar nuolatiniam gyvenimui netoli miesto gali būti nemenkas iššūkis. Pirmiausia – tai brangus pirkinys, antra, reikia nepamiršti, kad toks turtas reikalaus papildomos ir kartais brangios priežiūros.
Nepaisant to, išsekinti karantino, lietuviai šiemet kaip niekad gausiai pirko sodų sklypus ir sodybas. Kaip aiškina nekilnojamojo turto brokerė Ieva Baniulytė, šiuos metus galima išties pavadinti sodybų pilnėjimo metais.
„Sodybų pardavimai šoktelėjo apie 10-15 proc. Ir jeigu šiai dienai ieškotumėte aplink Vilnių, 50 km. atstumu, sodybos, kuri kainuotų iki 30 tūkst. eurų, tikrai nerastumėte. Yra nebent sodo sklypai su nedideliais sodų nameliais arba sodybos su avarinės būklės pastatais, kurių remontui reikės dar apie 20 tūkst. eurų“, – laidoje pasakoja NT brokerė.
Taip pat, pasak NT brokerės, šiemet kaip niekaip tapo populiaru arti miesto esančius nuosavus namus ir sodybas išsinuomoti ilgesniam laikui, pavyzdžiui, visai vasarai ar net pusmečiui. I. Baniulytė sako, kad pirkėjai šiemet pametė galvas ir daug negalvodami pirko sodybas, nepaisydami to, kad toks pirkinys jiems gali būti ne jų kišenei.
„Aš manau, kad toks masinis pirkimas nebuvo labai apgalvotas. Pirmiausia, prieš perkant sodybą, reikia pagalvoti, kiek kartų esate buvęs kaime. <...> Sodyba nėra investicija, <...> sodybos priežiūra, išlaikymas ir įrengimas, kad būtų galima joje patogiai leisti laiką, gali kainuoti daug daugiau. Todėl reikia pasverti, kam sodyba perkama, kas bus joje veikiama, ir paklausti savęs, ar aš mėgstu pjauti žolę, ravėti daržus, nes investavimas į sodybą būtų tada, jeigu joje būtų sodinamas ekologinis daržas ir pardavinėjamos daržovės, jeigu ją galima kažkam išnuomoti“, – perspėja NT brokerė ir priduria, kad galbūt vertėtų pamąstyti apie sodybos nuomą užuot pirkus savo nuosavą.
Pasak NT brokerės, perkant sodybą, reikia vertinti ir vietovę, kurioje ji yra, saugumą. I. Baniulytė sako, kad vertėtų pagalvoti apie sodybą miestelyje, gyvenvietėje, kur gyvena daugiau žmonių.
Jeigu jau planuojate, kur leisite šiltąjį sezoną ateinančiais metais, verta pasvarstyti apie sodybos ar sodo sklypo įsigijimą. Tačiau bet kokiu atveju reikėtų atsižvelgti į ekspertų rekomendacijas ir įspėjimus: tai – brangus turtas, nuolat reikalaujantis išlaidų.
Visą sodybos patikrą žiūrėkite „Delfi TV“ laidoje „Keturios sienos“.