Panašią karčią patirtį teko patirti ir daugiabutyje gyvenančiai vilnietei Viktorijai. Anot jos, visada laiptinėje buvo palaikoma tvarka, bent iki antro aukšto, kuriame moteris gyvena. Į aukščiau esančius laiptinės laiptus per dešimt gyvenimo metų minimame daugiabutyje pašnekovė buvo pakilusi vos kelis kartus.
Tačiau vieną rytą ji, išeidama į darbą, pastebėjo ant sienų ir kai kurių pašto dėžučių įvairius neaiškius papaišymus aerozoliniais dažais. Apatinio aukšto kaimynai dar bandė tai valyti, bet, deja, situacija nepasikeitė, nes įveikti terlionių jokiomis priemonėmis nepavyko.
„Dauguma turbūt įtaria, kas kaltas, kad laiptinė buvo suniokota, tačiau niekas nieko už rankos juk nepagavo. O ką toliau daryti? Kaimynai užmerkia akis, o juk pro pirmą aukštą vaikšto visi namo gyventojai. Atrodo, kad jiems tinka toks gyvenimas, tarsi landynėje.
Ar įmanoma kažkaip išspręsti šią situaciją, kad laiptinė atrodytų taip, kaip anksčiau. Juk kiekvieną mėnesį mokame kaupiamąsias lėšas. Gal kažkiek jų būtų galima panaudoti? Nes tikrai niekas savo piniginių judinti nenori“, – svarstė sutrikusi pašnekovė.
Laiptinės statusas reglamentuotas
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas primena, kad laiptinė yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpa. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas“.
„Pagal įtvirtintą administravimo pareigų turinį daugiabučio administratorius privalo įgyvendinti teises, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu. Administratoriui atitinkamai tenka pareiga sudaryti administruojamo daugiabučio bendrojo naudojimo objektų aprašą“, – sakė I. Kuzas.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo pavyzdinė forma yra patvirtinta Aplinkos ministro įsakymu. Taigi daugiabučio administratorius privalo sudaryti administruojamo namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, jame nurodyti namo bendrojo naudojimo objektų techninius rodiklius (plotas, skaičius ir pan.). Jei tokie duomenys nurodyti daugiabučio techninėje dokumentacijoje, tuomet administratorius turi įvardinti patalpų savininkų teises ir prievoles, su bendrojo naudojimo patalpomis susijusius namo patalpų savininkus.
„Administratorius turi keisti Objektų aprašą, kai pasikeičia anksčiau išvardyti duomenys. Taip pat Objektų aprašo pakeitimą gali inicijuoti ne mažiau kaip ketvirtadalis daugiabučio patalpų savininkų kreipdamiesi į namo administratorių“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Anot jo, jeigu gyventojai ir nesinaudoja visomis daugiabučio bendrojo naudojimo patalpomis, bet kuriuo atveju privalo išlaikyti bendrą daugiabučio turtą. Taigi jeigu namo Objektų apraše nustatyta, kad su laiptinės patalpomis susiję visi butų ir kitų patalpų savininkai, sprendimą dėl laiptinės remonto turės priimti visi butų ir kitų patalpų savininkai.
„Jei Objektų apraše nustatyta, kad su konkrečios laiptinės patalpomis susiję tik tos konkrečios laiptinės butų ir kitų patalpų savininkai, tai tokiu atveju sprendimą dėl laiptinės patalpos remonto turėtų priimti tik tos konkrečios laiptinės butų ir kitų patalpų savininkai“, – detalizavo specialistas.
Kaupiamosios lėšos negali būti panaudotos
Apie vilnietės situaciją išgirdęs savivaldybės atstovas sakė, kad estetinės išvaizdos užtikrinimas nėra priskirtinas prie esminių statinio reikalavimų. Jo tikinimu, jei butų ar kitų patalpų savininkai žino, kas suniokojo laiptinę, jie gali kreiptis į teisėsaugos institucijų pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba į asmenį dėl laiptinės remonto.
I. Kuzas paklaustas, ar kaupiamosios lėšos tokiu atveju negali būti panaudotos, jis sakė, kad jos negali būti naudojamos laiptinės sienų dažymui, nes tai nėra darbai, kuriais užtikrinami namo esminiai reikalavimai ir nėra privalomieji darbai.
Primename, kad Vyriausybė yra patvirtinusi mažiausią kaupiamosios įmokos dydį: daugiabučiams namams, kurių naudingas plotas iki 3000 kv.m – 0,05 Eur už kv. m, o kurių naudingas plotas 3000 kv.m ir daugiau – 0,03 Eur už kv. m. Pastatytų naujų, rekonstruotų ir atnaujintų (modernizuotų) namų savininkams jų sprendimu 5 metus nuo statybos užbaigimo taikomas 50 procentų mažesnis nei nustatytas mažiausias mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas.
Prioritetas – kiti darbai
Pasak I. Kuzo, daugiabučio administratorius atsakingas už namo techninės priežiūros organizavimą, esminių statinio reikalavimų užtikrinimą, taip pat už bendrojo naudojimo objektų – bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninę būklę.
Administratorius turi teisę organizuoti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus keletu atvejų:
- be namo patalpų savininkų sutikimo, kai nustatytų bendrojo naudojimo objektų defektų nelikvidavus nedelsiant grėstų pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba būtų galimi dideli materialiniai nuostoliai;
- kai nustačius namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus administratorius numatė metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane ir jį patvirtino namo patalpų savininkai;
- kai dėl daugiabučio bendrojo naudojimo objektų remonto darbų vykdymo Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka yra priimtas namo patalpų savininkų sprendimas.
Savivaldybės atstovo tikinimu, dėl laiptinės sienų remonto yra vilties.
„Administratoriui bendrojo naudojimo laiptinės patalpų (sienų) remonto darbus numačius ilgalaikiame plane (2 ir daugiau metų) ir šį planą patvirtinus daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkams bei šiems darbams sukaupus tikslines kaupiamąsias lėšas, jos būtų panaudojamos namo laiptinės patalpų remonto darbų atlikimui“, – patikino I. Kuzas.
Bendrojo naudojimo objektai yra:
- bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus);
- pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;
- vietiniai inžineriniai tinklai;
- bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.