Kuo geoterminis šildymas pranašesnis už kitus?
Norint suprasti geoterminio šildymo privalumus, būtina susipažinti ir su šilumos siurblių tipais. Populiariausi yra trys: oras-oras, kitaip dar žinomas kaip kondicionierius, oras-vanduo ir gruntas-vanduo arba kaip dabar įprasta trumpinti – geotermas. Jei oras-oras sistema paprastai naudojama vasarnamiams ar sodo nameliams, tai kiti du šilumos siurblių tipai dažniausiai naudojami gyvenamiesiems namams šildyti. Skaičiuojama, kad paskutiniais metais visų sistemos segmentų pardavimai augo apie 10 proc. o bendrai šilumos siurblių Lietuvoje 2021 m., pasak Europos šilumos siurblių asociacijos, parduota per 22 tūkst. Dėl vis labiau brangstančių energijos išteklių ir karo Ukrainoje, šiemet gamintojai Europos rinkai prognozuoja 40 proc. paklausos augimą.
Kaip pranešime spaudai pasakoja įmonės „Termo broliai“ pardavimų vadybininkas Jonas Karalius, geoterminis šildymas skiriasi tuo, kad jam dėl nuolat šilto gręžinio jokios įtakos nedaro lauko temperatūra. Tai savaime efektyvina ne tik namų šildymą, bet ir išlaidas.
„Lauko temperatūra geoterminiam šildymui neturi reikšmės, todėl vartotojai gana greitai įvertina ne tik mažesnes elektros sąnaudas, pastovią galią, tačiau ir sistemos patvarumą, kadangi čia veikia mažiau išorinių faktorių bei ciklų. Kitas didelis tokio šildymo privalumas – praktiškai nemokamas vėsinimas. Vasarą daugelio gamintojų įrenginiai nenaudoja kompresoriaus, o tik cirkuliacinį siurblį, kuris tiekia vėsų termofikatą į namus“, – vardija šildymo sistemų ekspertas.
Pirmiau – investicijos, vėliau – grąža
Daugeliui svarbu sužinoti, kokie yra tokios sistemos eksplotavimo kaštai ir, vis dėlto, kiek gi iš tiesų galima sutaupyti, įsirengus vadinamąjį geotermą?
„Dabartinėmis energetinėmis kainomis, šildymas šilumos siurbliu gruntas-vanduo kainuoja daugmaž tiek pat kaip malkomis, tačiau nereikia dirbti pečkuriu. Kita vertus, t. y. apie 20–30 proc. pigiau nei briketais, granulėmis ar tuo pačiu šilumos siurbliu oras-vanduo. Lyginant su gamtinėmis dujomis, kaštų skirtumas gali siekti iki pusės“, – skaičiuoja J. Karalius.
Ekspertas pabrėžia, kad geoterminio šildymo rangos darbai yra brangesni ir gali siekti apie 12–14 tūkst. eurų. Pasak jo, investiciją augina tai, jog tokiam šildymui būtinas gręžinys – pastarasis, priklausomai nuo jo tipo ir grunto sudėties, sudaro kone pusę visų kaštų. Kita vertus, J. Karaliaus pastebėjimu, gręžinys tampa amžina investicija, nes net ir po 20 metų, sugedus geoterminiam įrenginiui, jį galima pakeisti kitu, prijungiant prie to paties senojo gręžinio.
„Svarstantiems apie tokį šildymą, bet besibaiminantiems dėl didelių išlaidų, pagalbos galima kreiptis į valstybę. Norintiems savo namuose įsidiegti šilumos siurblį, ji kompensuoja apie 50 procentų kainos. Žinoma, siurbliui keliami tam tikri techniniai reikalavimai, kad būtų galima pretenduoti į paramą, tačiau tie reikalavimai gana logiški, tad jei atitinkamos visos sąlygos, paramą gauti didelio vargo nėra“, – mano ekspertas.
Be šio kompensacinio mechanizmo, atsirado ir dar viena naujovė – bankų siūloma tausi paskola. Kaip pasakoja „General Financing banko“ atstovas Skirmantas Ketvirtis, tausios paskolos sprendimas buvo sukurtas atsižvelgiant į klientų poreikius ir šiuolaikines tendencijas: būtinybę gyventi tvariau, sąmoningiau, mokėti mažiau, tačiau džiaugtis maksimalia gyvenimo kokybe. Šio tipo paskola gali būti naudojama geoterminiam šildymui įsirengti.
„Geoterminis šildymas eksploatacijos metu nepalieka CO2 pėdsako. Kadangi elektrą galima išgauti iš atsinaujinančių šaltinių, ši sistema laikoma vienu ekologiškiausių šildymo būdų. Šis tvarumo kriterijus
vartotojams tampa ne mažiau svarbus, nei finansinis“,– sako S. Ketvirtis.
Kadangi geoterminio šildymo ranga reikalauja nemažų investicijų, kurių vien su valstybės teikiama pagalba gali nepavykti padengti iš karto, žmonės gali skolintis iki 25 000 eurų, iki 7 metų laikotarpiui.
„Ši paskola apima ir daugiau tvarių sprendimų, pavyzdžiui, ji suteikiama saulės jėgainėms, elektromobiliams ar jų pakrovimo stotelėms įsirengti. Tokį poreikį diktuoja pačių vartotojų noras gyventi tvariau“, – įsitikinęs ekspertas.