Tikslas – kuo daugiau daugiabučių
Viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė sako, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis renovacijos projektų apimtis – ne tik gyventojų interesas, tačiau ir kvietimų teikti paraiškas daugiabučiam namui atnaujinti dažnumas. Šįmet Lietuvoje patvirtintos visos 500 Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateiktų daugiabučių modernizavimo paraiškų. Daugiausiai jų jau antrą kartą iš eilės sulaukta iš Vilniaus.
Per paskutinius dvejus metus sostinė pateikė net 200 paraiškų daugiabučiams atnaujinti ir yra lyderiaujanti savivaldybė. Įstaiga „Atnaujinkime miestą“ administruoja 140 renovacijos projektų, kurių bendra vertė – apie 170 mln. eur.
Šiuo metu daugiabučių renovacijai galioja du kvietimai. Vienas iš jų – teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, kurie po renovacijos pasiektų ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę. Antrasis – kvietimas teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti naudojant skydus. Pastarajam skirta 200 mln. Eurų.
„Vilniaus savivaldybės tikslas – iki 2030 m. atnaujinti pusę visų renovuotinų daugiabučių namų. Tai yra apie 2300 daugiabučių. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, bus imtasi ne tik įprastų renovacijos projektų, bet ir Lietuvoje naujos technologijos, t. y. modulinės renovacijos“, – sako pašnekovė.
Ketina imtis naujos technologijos
Šis renovacijos būdas pradėtas taikyti kitose Europos šalyse – Estijoje, Olandijoje, Prancūzijoje. Nuo jau žinomų renovacijos technologijų, modulinė skirsis tuo, kad daugiabučių modernizavimui bus naudojami konstrukcijų skydai, kurie bus gaminami gamykloje juos pritaikant konkrečiam pastatui. Ne mažiau, kaip penkiolika procentų šių skydų sudarys organinės kilmės medžiagos.
„Europos Sąjunga tikisi, jog modulinė renovacija turėtų pagreitinti procesus, todėl ir bendro rezultato dėl šilumos energijos taupymo pastatų šildymui tikimasi pasiekti greičiau. Renovacijai reikalingos konstrukcijos būtų gaminamos gamyklose ir į statybų aikštelę atvežamos pritvirtinti. Be to, šis modernizavimo būdas yra tvaresnis, nes jam naudojamos ir organinės medžiagos. Objekte šie skydai gali būti sumontuojami nemontuojant pastolių, todėl fasado šiltinimo darbai atliekami kur kas sparčiau“, – kalbėjo E. Randytė.
Šiuo metu „Atnaujinkime miestą“ yra pateikusi paraiškas trims pavyzdiniams daugiabučiams ir vienam lopšeliui-darželiui atnaujinti pasitelkiant skydus. Pasak pašnekovės, šis renovacijos būdas kol kas bus brangesnis, tačiau pilotiniams namams yra suteikiama 70 proc. valstybės parama.
Pašnekovė pabrėžia, kad ne visada technologinės galimybės gali leisti įgyvendinti modulinę renovaciją. Tam koją pakišti gali aukštingumas arba pastato tūrio ar architektūrinė specifika.
„Tikimės daugiau sužinoti įgyvendinant parodomųjų pastatų atnaujinimo projektus“, – paaiškino E. Randytė.
Renovacija – racionalus sprendimas
KTU Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė Jurgita Černeckienė sako, kad daugelį Europoje naudojamų renovacijos būdų ir technologijų galima sėkmingai pritaikyti Lietuvoje. Ji taip pat įvertino modulinę renovaciją. Anot pašnekovės, iš esmės renovacija yra racionalesnis kelias nei statyti naują namą.
„Jeigu pagrindiniai anksčiau statyto daugiabučio elementai yra prižiūrėti ir nepažeisti, tai pastatas gali toliau sėkmingai atlikti savo funkciją. Renovacija yra kokybiškų sienų aprengimas šiltu rūbu. Anksčiau nebuvo tokių reikalavimų dėl apšiltinimo, kokius turime šiandien, norėdami taupyti energiją.
Renovavę net ir anksčiau statytus daugiabučius, galime turėti kokybiškus būstus. Kita vertus, jeigu senus pastatus laikysime blogiu iš esmės, tai visai neturėtume senamiesčio, nes ten yra namų, kurie stovi po šimtą ir daugiau metų. Bet, ar jie atrodo blogi?“, – svarstė J. Černeckienė.
Jos tikinimu, sutvarkyti senos statybos pastatus, kurie yra didžiuliai energijos vartotojai, būtina. Įsivaizduokite, kad tokiuose daugiabučiuose žmonės gyvena pakankamai ilgai ir juose toliau gyvens.
„Jeigu kažkas turi utopinių idėjų, kad senos statybos namai vieną dieną bus nugriauti, o jų gyventojai bus perkraustyti į naujus pastatus, jas reikėtų nedelsiant mesti iš galvos“, – sakė mokslininkė.
Nėra absoliutaus lygybės ženklo
Dažnai iškyla diskusija, ar verta renovuoti sovietmečiu statytus blokinius daugiabučius dėl neva nekokybiškos jų statybos. Pašnekovė neabejodama atsako, kad taip.
„Blokinis daugiabutis vien dėl to, kad yra blokinis nėra blogesnis savaime, todėl nereikėtų mąstyti, jog tokius pastatus reikėtų tiesiog griauti. Blokiniai daugiabučiai gali turėti problemų su sujungimais, tačiau jeigu pastatas buvo tinkamai prižiūrėtas, jis nėra menkesnis. Net ir naują pastatą jo neprižiūrint galima suniokoti per dešimt metų“, – kalbėjo J. Černeckienė.
Ji neneigia, kad neišvengiamai skirtumas tarp mūrinių ir blokinių daugiabučių egzistuoja, nes pastarieji į akiratį patenka dėl galimai nekokybiškų sujungimų, vadinamų siūlėmis. Būtent šiuos pastato elementus yra pakankamai sudėtinga prižiūrėti.
„Dėl to, kad senos statybos daugiabučiai neturi šios silpnosios vietos, laikomi vientisesniais ir atrodo patikimesni. Tačiau siūles turintis pastatas, kuris yra jautresnis prastai priežiūrai, nebūtinai turi trūkumų“, – sakė mokslininkė.
Anot jos, visi pastatai turi administratorius, kurie privalo prižiūrėti pastato techninę būklę, laikas nuo laiko ją įvertinti, o kilus įtarimams kviestis ekspertus.
Renovacijos baimė – socialinis klausimas
J. Černeckienė sako, kad senos statybos daugiabučių gyventojai renovacijos vengia ne tik dėl finansinių sunkumų, o labiau dėl socialinių aspektų. Anot jos, galbūt netgi vienu didžiausių kliuvinių galima laikyti sovietmečiu paliktą neigiamą žymę.
„Tuo metu žmonės nesijautė savo būsto šeimininkais, todėl įsigalėjo štampinis mąstymas „ne mano“ ir kad kažkas kažką už mane padarys. Iš tiesų labai sunku rasti atsakymą, kodėl žmonės vis dar nesijaučia namo šeimininkais ir jiems nerūpi, kas darosi už jų butų durų. Juk brangstant energijai investicijos renovacijai greičiau atsipirks. Galbūt kai daugiau atsiras renovuotų pastatų, šie pavyzdžiai paskatins ir kitus“, – mąstė pašnekovė.
Ji sako įžvelgianti paradoksą, kad vyresnio amžiaus žmonės labiau pritaria renovacijai ir netgi dažnu atveju yra atsidėję tam finansų. Tuo pačiu tai nėra iniciatyvos besiimanti vieno ar kito pastato gyventojų dalis.
J. Černeckienė tikisi, kad renovacijos stimulu galėtų tapti kvartalinė renovacija, kai sutvarkomas ne tik pastatas, bet ir kietosios dangos, įrengiami suoliukai, žaidimo aikštelės.
„Tuomet pastatas įgauna dar kitokios vertės, ypač jei procesas apjungia kelis daugiabučius. Reikia suprasti, kad niekas kitas nei aš tvarkos savo kieme nepadarys“, – pabrėžė pašnekovė.