Greitai bus metai, kai viename iš sovietmečiu statytų namų Partizanų gatvėje, Kaune, gyvenantys žmonės nusprendė, kad atėjo laikas imtis namo renovacijos. Dauguma 1978 metais statyto daugiabučio butų savininkų pavedė gyventojų bendrijos pirmininkei Almai Zagurskienei užsiimti reikalinga dokumentacija.
„Pradėjom tvarkyti dokumentus, sužinojome, kad mūsų namas pateko į renovuotinų sąrašą, bet vasaros pabaigoje visas procesas užstrigo. Aš jau pavargau gyventojams atsakinėti į tą patį klausimą, kokioje esame stadijoje, nes niekas nesikeičia. Aiškumo, kada prasidės renovacija, nėra jokio, gyventojams tai labai nepatinka. Dalis jų net sako, kad gailisi, jog išvis sutiko“, – pasakojo A. Zagurskienė.
Pasak bendrijos pirmininkės, šį namą būtina renovuoti, nes jo būklė kasmet blogėja. „Kažkiek tvarkymo darbų atlikome iš savo lėšų, bet yra daug trūkumų, kuriems jau reikia kapitalinio remonto – renovacija būtų išeitis stabdyti šio namo irimą, kad išvengtume dar sudėtingesnių situacijų, apie kurias girdime kituose namuose, kai sutrūksta sienos ir panašiai“, – atvirai sako bendrijos pirmininkė.
Apie panašią situaciją pasakoja ir klaipėdiečiai, gyvenantys Debreceno gatvėje. Jie sprendimą renovuoti daugiabutį priėmė dar seniau – 2022 m. pabaigoje, tačiau rangos darbai iki šiol neprasidėjo. „Norime siekti B energetinės klasės, tačiau iki šiol mums finansavimas nėra patvirtintas, nors visur žiniasklaidoje tvirtinama, kaip yra svarbu spartinti renovacijos procesus. Labai sunku žmonėms paaiškinti, kad čia ne aš kalta, o valstybės institucijos kalba viena, o daro priešingai“, – sako šio daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žilvitis“ pirmininkė Gintarė Šalnienė.
Pasak jos, jau net penkių jos administruojamų namų gyventojai yra tvirtai pasiryžę renovacijai, galima būtų pradėti ruošti šių namų investicinius planus, tačiau aiškumo dėl galutinių B klasės renovacijos sąlygų vis dar nėra. „Įsivaizduokit, ką reikštų tokį planą pasidaryti savo rizika. Jei sąlygos pasikeistų, ektų papildomai investuoti į plano perdarymą. Gyventojai tikrai su tuo nesutiks“, – įsitikinusi ji.
Procesai – tik popieriuose
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skelbiamais duomenimis, didžiausią modernizuojamų namų projektų skaičių Lietuva pasiekė 2015 ir 2016 metais, kuomet per metus atitinkamai buvo įgyvendinti beveik 600 ir 800 projektų. Vėliau moderinzuojamų namų skaičiai ėmė palaipsniui mažėti ir šiuo metu atnaujinama ne daugiau 400 namų per metus.
Jau dabar aišku, kad pasibaigę 2023-ieji bus rekordiškai nerezultatyvūs – metų pabaigoje buvo užbaigtos mažiau nei 200 daugiabučių renovacijos, nors dabartinio aplinkos ministro kadencijos pradžioje buvo itin garsiai pareikšta, jog siekiamybė – 1000 renovacijų per metus. Viso Lietuvoje reikia atnaujinti apie 35 tūkst. gyvenamųjų namų.
Komentuodama situaciją Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Lukoševičienė atkreipė dėmesį, kad tiesioginės 1000 namų renovacijos per metus rodiklio koreliacijos su šios politinės kadencijos ministerijos valdymo metu įgyvendintais realiais skaičiais visgi nereikėtų taikyti. „Šis siekis visų pirma reikalavo tobulinti finansinį mechanizmą, skaitmeninti ir efektyvinti procesus, mobilizuoti finansuotojus, didinti inicijuojamų projektų apimtis, kas galiausiai ir leistų pasiekti Vyriausybės programoje keliamus uždavinius dėl 1000 modernizuotų daugiabučių namų per metus“, – sakė L. Lukoševičienė.
Jos teigimu, prognozuojama, kad šis Vyriausybės programinis rodiklis galiausiai bus pasiektas tik kitąmet – 2025-aisiais. Be to, patarėjos teigimu, galiausiai pagerės ir 2023 metų rodiklis, galutinai užbaigus projektus vietoje 191-o daugiabučio bus patvirtina 380 projektų pabaiga.
Lietuva progų neišnaudojo
Tačiau tiesiogiai su renovacijos procesais dirbančioms įmonėms situacija atrodo kiek kitaip. „Pastaruoju metu mes itin daug dėmesio skiriame energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavybai, užuot visas pastangas sutelkę į priemones, skirtas taupymui. Pati pigiausia energija – tai sutaupyta energija. Praktika rodo, kad po renovacijos daugiabučiai vidutiniškai sutaupo 50–70 proc. energijos. Tad tikrai apmaudu, jog taip stipriai susitelkę procesų tobulinimui, praradome jau beveik ketverius metus“, – sako pastatų administravimo ir techninės priežiūros bendrovės „Santermita“ direktorius Ramūnas Radavičius.
Pasak pašnekovo, Lietuva neišnaudojo ir prieš porą metų turėtos situacijos, kuomet rinkoje buvo daug pigių pinigų, kas galėjo leisti ženkliai didinti daugiabučių modernizavimo apimtis. Tačiau iš praleistos progos, deja, nepasimokė ir šios kadencijos politikai.
„Turėdami dideles galimybes skirti įvairių fondų lėšas modernizacijos procesų skatinimui, ir toliau elgėmės atvirkščiai – vienu metu šis procesas apskritai buvo sustojęs. O pavasario laukimas jau kelia net nebe nerimą, o paniką, kad daugelis projektų gali išvis neprasidėti“, – sako R. Radavičius.
Pasak pašnekovo, viešojoje erdvėje labai daug kalbėjimo apie tai, kad būtina modernizuoti pastatus, bet realiame gyvenime situacija priešinga. Nors skelbiami konkursai šimtams milijonų eurų, realiai nei viena iš pernai paskelbtų modernizavimo programų dar neprasidėjusi – patvirtinta šimtai paraiškų, bet joms finansavimo vis dar nėra.
Beveik 500 namų – nežinioje
Nuo 2017 metų Lietuvoje Europos Sąjungos (ES) fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamus aplinkos sektoriaus projektus administruojanti APVA buvo įpareigota kasmet surengti daugiabučių modernizavimo konkursų už 200 mln. eurų per metus. Tokia praktika galiojo iki 2021 metų ir kardinaliai pasikeitė Aplinkos ministerijai pradėjus vadovauti šios Seimo kadencijos patvirtintam ministrui Simonui Gentvilui.
Nuo 2022 m. pradėti išskirti kvietimai skirtingoms modernizavimo grupėms: A ir B energetinėms klasėms pasiekti bei skydinei renovacijai. 2022–2023 m. paskelbtiems kvietimams renovuoti namus, pasiekiant dažniausiai gyventojų pasirenkamą B energetinę klasę, buvo numatyta skirta vos 100 mln. eurų. Palyginimui, pernai vasarį A energetinės klasės kvietimui žadėta skirti net 410 mln. eurų, o 2023 m. rugsėjį paskelbtam skydinės renovacijos kvietimui – 200 mln. eurų.
Daugiabučių namų renovacijos projektų administravimo įmonės „Inoline group“ vadovė Rasa Klumbienė sako, kad situacija yra kritiška, nes finansavimą bandoma nukreipti į projektus, kurie gyventojamsšiuo metu nėra patrauklūs. „Apmaudu, kad didžioji dalis lėšų nukreipiama ten, kur nėra paklausos: A energetinės klasės modernizacijos poreikis ir toliau išlieka pavienis, o B energetinės klasės kvietimo sąlygos, paramos dydis ir datos neaiškios. Butų savininkams nesudaromos sąlygos pasirinkti. Tad atsiduriame užburtame rate: nesudarome galimybės renovuotis tiems, kurie tam jau pasiryžo, bet skatiname tuos, kurie nėra apsisprendę“, – kalba R. Klumbienė.
Pasak pašnekovės, investuoti į A klasės pastatų atnaujinimą ryžtasi pavieniai didžiųjų miestų daugiabučių gyventojai, kadangi tokio projekto įgyvendinimas apie 20 proc. brangesnis už B energetinės klasės. Butų savininkai vertina ir savo finansines galimybes, ir būsto vertę, todėl dauguma ryžtasi ekonomiškai priimtinesnei – B klasės – renovacijai.
„A klasės renovacija yra aktuali nebent didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno – gyventojams, kurių būsto kaina yra kiek didesnė, todėl jie gali svarstyti A klasės renovaciją“, – sako ji.
Pasak R. Klumbienės, neaiški situacija ir su skydine renovacija. Lietuvoje pradėti įgyvendinti keli pilotiniai projektai, todėl trūksta informacijos apie šią technologiją ir procesą.
Vėluos įgyvendinti paramos sutartis
Pasak R. Klumbienės, jei situacija nesikeis, iš 477 esamų pareiškėjų vykdyti B klasės renovaciją dalies gali ir nelikti – projektų vykdytojai jau dabar abejoja, ar bus pajėgūs įgyvendinti sutartyse numatytas sąlygas. „Šio kvietimo paramos sutartys buvo pasirašytos praėjusių metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Paramos sutartyse numatytas projektų įgyvendinimo terminas yra 24 mėnesiai. Po sutarčių pasirašymo praėjo jau 4 mėnesiai, tačiau paraiškos projektų finansavimui buvo priimtos tik paskutinėmis praėjusių metų dienomis. Tai reiškia, kad renovacijai skirtas laikas nuo vasaros praėjo tuščiai ir mes galime nebespėti laiku įgyvendinti sutarčių“, – sakė R. Klumbienė.
Tą patį akcentuoja ir renovacijos projektus administruojančios viešosios įstaigos „Endive“ vadovė Jolita Maženienė. „Norint pradėti modernizaciją, būtina kuo anksčiau pasirengti rangos projektą. Kol nėra finansavimo, jo rengimą tektų apmokėti savo lėšomis, o projekto kaina gali siekti ir 70 tūkst. eurų, priklausomai nuo namo dydžio. Gyventojai niekuomet nesutiks rengti taip brangiai kainuojantį projektą savo rizika, todėl jau dabar akivaizdu, kad net ir tie namai, kurie gaus finansavimą, negalės rangos darbų pradėti pavasarį, nes užtruks projektų rengimas, derinimas, statybos leidimų išdavimas. Esame visiškai įstrigę“, – sako J. Maženienė.
Pasak įmonės „Inoline group“ vadovės R. Klumbienės, apmaudu, kad daugiabučių namų administratoriai ir toliau priversti sudarinėti namų, nusprendusių dalyvauti B energetinės klasės renovacijos procese, sąrašus, nežinodami, kokių paramos ir finansavimo sąlygų tikėtis.
Sutartys dėl finansavimo – Naujųjų išvakarėse
Atsakydama į žiniasklaidos užklausą apie užstrigusį B klasės renovacijos projektų finansavimą, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja L. Lukoševičienė informavo, kad susitarimas tarp Finansų ministerijos, Aplinkos ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl Daugiabučių namų modernizavimo fondo steigimo ir finansavimo sutarties pakeitimo, investuojant 192 mln. eurų, pagaliau pasirašyta praėjusių metų pabaigoje.
Šios lėšos bus skirtos iš 2021–2027 m.ES finansavimo laikotarpio investicinių fondų lėšų, planuojant, kad INVEGA per ateinančius penkerius metus į fondą papildomai pritrauks daugiau kaip 700 mln. eurų. Minėtos sutarties pagrindu INVEGA gruodžio18 d. paskelbė kvietimą teikti paraiškas Daugiabučių namų modernizavimo fondo lengvatinėms paskoloms gauti (nuoroda https://invega.lt/daugiabuciu-namu-modernizavimo-naujienos/351/kvieciame-teikti-paraiskas-daugiabuciu-namu-modernizavimo-fondo-lengvatinems-paskoloms-gauti:1659 )
Komentuodama situaciją, kad 2023 m. B energetinės klasės kvietimui buvo skirta tik 100 mln. eurų, o paraiškų gauta už beveik 446 mln. eurų, L. Lukoševičienė sakė, kad paskelbtas kvietimas turėjo ir kitą sąlygą – sudaryti rezervinį projektų, kurie bus finansuoti atsiradus papildomai lėšų, sąrašą. Todėl valstybės paramos sutartys ir buvo pasirašytos su visais 477 projektais, kurie atitiko kvietime keliamas sąlygas.
„192 mln eurų suma bus skirta finansinėms priemonėms kurti, t.y. paskoloms daugiabučių namų modernizavimo projektams įgyvendinti iš Daugiabučių namų modernizavimo fondo. Be šių lėšų, minėtų projektų įgyvendinimui bus skirta beveik 400 mln. eurų lėšų papildomai iš kitų fondų ir valstybės biudžeto“, – teigė ji.
Pasak pašnekovės, kvietimo eigoje, atsiradus galimybei projektus finansuoti kitomis lėšomis, projektų reitingavimo nuspręsta atsisakyta, todėl su visais 477 projektais (įskaitant ir rezervinį projektų sąrašą), kurie atitiko kvietime keliamas sąlygas, ir buvo pasirašytos valstybės paramos sutartys. „Tai reikštų, kad projektai pagal savo pasirengimo lygį bus finansuojami vienu metu“, – viliasi L. Lukoševičienė.
Statybos ir būsto politikos grupės vyresniosios patarėjos teigimu, šiuo metu A klasei yra rengiami apie 75 projektai, oficialiai pateikti – 24. „Atsižvelgiant į pastatų modernizavimo proceso dalyvių įsitraukimą dėl A klasės, Aplinkos ministerija planuoja sprendimus dėl kvietimo pratęsimo“, – sakė ji.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovės, kitus kvietimus teikti paraiškas paramai atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus iki ne žemesnės nei B klasės planuojama skelbti 2024 m. II ketvirtį.
Finansavimas – tik vasarį
Atsakydami į klausimą, kodėl taip ilgai delsiama sudaryti finansavimo sutartis su kvietimus lengvatinei paramai namų modernizacijai gavusiais gyventojais, „Šiaulių banko“ komunikacijos atstovė Monika Rožytė teigė, jog Šiaulių bankas finansavimą atnaujino praėjusiųmetų gruodžio pradžioje, prioritetą teikiant kredito sutarčių pasirašymui pažengusiems ir pasiruošusiems vykdyti rangos darbus.
„Taip pat atliekami naujos 200 mln. eurų investicinės platformos kūrimo darbai, platforma turėtų startuoti iki vasario pabaigos“, – komentavo pašnekovė.
Tą patį patvirtino ir Aplinkos ministerijos atstovė L. Lukoševičienė: „Šiuo metu priimami sprendimai dėl naujų investicinių platformų steigimo, vykdomi investuotojų pritraukimo darbai, kurie nuo 2024 m. vasario mėnesio leistų užtikrinti kitų einamųjų projektų finansavimą“.
Kalbintieji pašnekovai taip pat nurodė, kad į jų klausimus, kada gali tikėtis finansavimo projektams, kurie patvirtinti kaip atitinkantys finansavimo sąlygas, šiuo metu nurodomas terminas yra vasario mėnuo. Renovacijai atlikti i sutartyse nurodyto termino tuo metu bus apytiksliai likę 18 mėnesių – tad daliai rangovų tai gali pasirodyti gerokai per trumpas laikas atlikti darbus kokybiškai ir laiku. Jei dalis sutarčių dėl renovacijų, pasiekiant B energetinę klasę, bus nutrauktos, darosi akivaizdu, kad žadėtasis 1000- čio modernizuotų namų per metus proveržis gali taip ir likti tik programinėse šios Vyriausybės nuostatose.