Kaip pranešime spaudai pastebi „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis, namų ūkių susidomėjimas saulės elektrinėmis yra didelis.

„Tokių šaltinių buityje panaudojimas ne tik leidžia susimažinti elektros energijos išlaidas, bet ir mažina mūsų daromą poveikį aplinkai“, – sako banko atstovas.

Nors žaliąją energiją gaminančių gyventojų skaičius šalyje ir auga dideliu tempu, kaip pastebi LSEA direktoriaus pavaduotojas, saulės energetikos ekspertas Paulius Leonavičius, to nepakanka, jei norime pasiekti išsikeltą tikslą iki 2025-ųjų Lietuvoje įrengti 1 GW galios saulės jėgainių.

„Įrengimo tempas turėtų būtų kur kas didesnis. Dabar esančių priemonių, kurios taikomos siekiant skatinti ir palengvinti jėgainių įrengimą, nepakanka. Gyventojų, dvejojančių žaliosios energijos nauda ir nepasitikinčių esamomis galimybėmis, skaičius Lietuvoje vis dar labai didelis. Stebime fenomeną, kad turintys saulės elektrines yra labiau įsigilinę į technologiją, tapo tikrais jų ekspertais ir geraisiais ambasadoriais. O kitai grupei gyventojų trūksta užtikrintos atsipirkimo garantijos, didesnio saugumo, lengvesnio finansinio prieinamumo“, – pabrėžia P. Leonavičius.

Specialistas taip pat primena, kad kelerius pastaruosius metus gyventojai gali pasinaudoti valstybės parama nedidelės galios saulės elektrinėms (iki 10 kW) įsirengti arba jas įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių parko. Skaičiuojama, kad kompensacine išmoka galima padengti apie trečdalį elektrinės įrengimo išlaidų, likusią dalį namų ūkiui susimokant nuosavomis arba skolintomis lėšomis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)