Nepavykęs remontas iš kaimynų atėmė šildymą
Kasmet šildymo sezono pradžia ir gyventojams, ir atsakingoms institucijoms sukelia nemažai galvos skausmo. Vilnius – ne išimtis. Dar prieš įjungiant šildymą ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“, ir namų administratoriai įspėja daugiabučių gyventojus, kokius veiksmus jie turi atlikti savo namuose, kad šildymo sezono pradžia būtų sėkminga. Tačiau, ko gero, kasmet būna atvejų, kai viskas einasi ne taip, kaip buvo planuota.
Šįkart į „Delfi Būstas“ kreipėsi Žirmūnų mikrorajono daugiabučio gyventoja Gintarė besiskųsdama, kad jos laiptinėje nešyla radiatoriai. Kaimynai kreipėsi į namą administruojančią bendrovę „Mano Būstas“, tačiau kol sulaukė jos atsako, patys išsiaiškino, kodėl jų namuose vis dar šalta. Pasirodo, kaltas kaimynas, kuris savo namuose darė remontą, ir keisdamas radiatorius padarė esminių klaidų, dėl kurių ne tik jo namuose, bet ir kituose butuose radiatoriai yra šalti. Kaip tikina „Delfi Būstas“ skaitytoja, dalis laiptinės gyventojų nešildomuose butuose gyveno iki spalio 22 dienos.
Pasitaiko ir piktavališkų kaimynų
Šiuo atveju nešylančių namų kaltininkas lyg ir aiškus, tačiau kasmet pasitaiko ir tokių situacijų, kad radiatoriai nešyla, nes daugiabučių gyventojai netinkamai pasiruošė šildymo sezonui.
UAB „City Service“ Komunikacijos grupės vadovas ir „Mano Būstas“ atstovas spaudai Paulius Ugianskis „Delfi Būstas“ aiškina, kad didžioji dauguma atvejų, kodėl paskelbus šildymo sezoną butuose nešyla radiatoriai yra dėl to, jog viršutinių aukštų butuose esančiuose šildymo prietaisuose susikaupė oras. Kitaip sakant, šiuose butuose esančius radiatorius būtina nuorinti.
„Tai išties nesudėtinga ir tą gali lengvai padaryti patys gyventojai. Jei to nepavyksta padaryti patiems, patariama paprašyti pagalbos kaimynų, draugų ar artimųjų. Žinoma, šiuo klausimu visada galima kreiptis ir į namo administratorių“, – pabrėžia pašnekovas.
Pasak P. Ugianskio, tam tikrais atvejais namas nešyla dėl neatsakingų ar net piktavališkai besielgiančių kaimynų.
„Pasitaiko, kad viename iš butų yra įvykęs gedimas, dėl kurio šildymo neturi visi butai, tačiau to buto šeimininkas kategoriškai atsisako įsileisti meistrus. Tokių atvejų šiemet taip pat yra. Taigi, labai svarbu, kad daugiabučio gyventojai būtų bendruomeniški ir atsakingi, ir esant poreikiui įsileistų meistrus, kurie operatyviai išspręstų problemą. Priešingu atveju kenčia visa namo bendruomenė“, – aiškina P. Ugianskis.
Jis tęsia, kad nemažoje dalyje daugiabučių namų yra sumontuoti automatizuoti šilumos punktai. Jie suprogramuoti taip, kad lauko oro temperatūrai pakilus aukščiau 12 laipsnių, namuose nustoja kaisti radiatoriai, o nukritus žemiau minėtos ribos prietaisai vėl ima kaisti (taupymo efektas): „Gyventojai, to nežinodami, puola registruoti gedimus, nors iš tiesų sistemos funkcionuoja nepriekaištingai ir taupo gyventojų pinigus.“
Pagalbos kreipiasi ir į šilumos tiekėją
Nesulaukę šilumos, gyventojai kreipiasi ne tik į namo administratorių, bet ir šilumą tiekiančią bendrovė. Pasak AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Klientų aptarnavimo kokybės vadovės Svetlanos Jefimovos, vis tik gyventojai ir pastatų administratoriai, šildymo bei karšto vandens sistemas prižiūrinčios įmonės turi pasirūpinti, kad pastato vidaus vamzdynai, karšo vandens ir šilumos tiekimo sistema būtų tvarkinga, tinkamai izoliuota, o šilumos punktų ir šildymo sistemų įrenginiai tinkamai prižiūrimi.
„Šiltuoju metų laiku atliekamas šildymo tiekimo sistemos plovimas, siekiant išvengti galimų šildymo sistemos sutrikimų (kad bute esantys šildymo prietaisai tolygiai atiduotų šilumos energiją). Taip pat iki šildymo sezono pradžios rekomenduojame gyventojams pasirūpinti šildymo prietaisais (radiatoriais, „gyvatukai“) – jų remontu, keitimu savo namuose“, – teigia S. Jefimova.
Prieš šildymo sezono pradžią, anot pašnekovės, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai privalo paruošti šilumos punktus šildymo sezonui ir pateikti VŠT pastato parengties šildymo sezonui aktus. Prižiūrėtojai patvirtina, kad atlikti visi pasiruošimo šildymo sezonui darbai (hidrauliniai bandymai ir remonto darbai) bei užtikrina saugų šilumos įrenginių eksploatavimą. Nepateikus šio dokumento, pradėti šilumos vartojimą pastate draudžiama.
„Tinkamas pastatų šilumos punktų ir vidaus sistemų parengimas šildymo sezonui yra labai svarbus šilumos vartotojams, nes nuo to priklauso šių įrenginių ir sistemų veiklos patikimumas žiemos metu. Prasidėjus šildymo sezonui, siekiant išvengti netolygaus šilumos paskirstymo pastate, būtina subalansuoti šildymo sistemą. Subalansavus sistemą galima tolygiau ir efektyviau paskirstyti šilumos srautus, taip sumažinant šildymo sistemos kaštus“, – informuoja S. Jefimova ir priduria, kad prasidėjus šildymo sezonui iškyla poreikis nuorinti radiatorius. Oras šildymo sistemoje susikaupia vykdant sistemų remonto ar paruošimo šildymo sezonui darbus, dėl to gali nešilti dalis radiatorių.
„Didžioji dalis nesklandumų dėl šildymo sistemos veikimo kyla namo vidaus sistemose. Bendraudami su gyventojais pastebime, kad ne visi žino, už ką atsakinga VŠT, už ką pastato administratorius/prižiūrėtojas. Dėl vidaus namo sistemų sutrikimų, avarijų gyventojai turėtų kreiptis į savo pastato administratorių/prižiūrėtoją ar bendrijos pirmininką, jei name yra sukurta bendrija. Besikreipiantiems gyventojams mielai suteikiame informaciją bei pakonsultuojame kas gali padėti vienu ar kitu atveju. Taip pat esant poreikiui siūlome gyventojams pasikviesti įmonės ekspertus, kurie nemokamai konsultuoja ir įvertina šilumos punkto būklę, pateikia pasiūlymus, ką gyventojai kartu su namo administratoriumi ar pirmininku galėtų patobulinti šilumos punkte, namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemose, kad jų veikla būtų kuo efektyvesnė“, – komentuoja pašnekovė.