Skaičiuojama, kad šimtai tautiečių, nebūdami vandentvarkos įmonių klientai, iš centralizuotų tinklų vandenį vis tiek nusiurbia. Tai išduoda pasikeitę slėgio parametrai. Beje, šie nelegalūs intarpai į centralizuotus tinklus būna įsriegti dar prieš 10 ar net 30 metų.
Štai „Klaipėdos vandenys“ nelegalius prisijungimus aptinka vaizdo filmavimo kameromis, kurios leidžiamos į tinklus. Taip pat pasitelkiama ir sauso garo įrangą, kuria dūmai ventiliatoriumi pučiami į buitinių nuotekų tinklą, o šiems sklaidantis vamzdyne ir kylant pro atviras angas, matomi nelegalūs prisijungimai.
„Dažniausiai ypač kaimo teritorijose nuo centralizuotų tinklų nelegaliai nutiesiamos daržų laistymo žarnos ar įsirengiant dvigubą sistemą – pajungtas vandens siurblys ir naudojamas šulinio vanduo nemokant už nuotekas. Vien per šių metų nepilną pusmetį buvo surašyti 73 savavališko prijungimo aktai. Turime suvokti, kad dėl savavališkai prijungtų tinklų, mes kaip įmonė, esame priversti tvarkyti didesnius nuotekų kiekius, todėl patiriame daugiau sąnaudų, o už tai tenka sumokėti sąžiningiems ir atsakingiems klientams“ – sako AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Aukštaitijoje pasitelkiamas aplinkai nežalingas rašalas – stebima kur pamėlynuoja aplinka įpylus jo kad ir į namo klozeto bakelį ar lietvamzdį.
O štai bendrovės „Hidora“ vadovas Rimantas Bačkovas pastebi, kad rodmenys tarp paduodamo ir realiai suvartojamo vandens neatitinka daugelyje pasaulio šalių dėl dviejų pagrindinių priežasčių: neišvengiamo vandens nutekėjimo požeminiuose vandentiekio tinkluose bei dėl apskaitos priemonių metrologinių ypatumų.
„Tai ne vien buvusio sovietinio bloko šalių problema“, – sako pašnekovas. Kaip pavyzdį jis mini Didžiąją Britaniją, kur gyventojams ar įmonėms tiekiamo vandens apskaita yra gana liberali. Tačiau ten kaip niekur kitur yra „šventa“ tradicija taupyti geriamą vandenį.
Pašnekovas pastebi, kad didesnė problema yra nepakankamai valomi nutekamieji vandenys iš maisto pramonės cechų, įrengtų kaimo vietovėse kur nėra centralizuotų nuotekų tinklų. Šiuose objektuose susidaro didelės teršalų koncentracijos nuotekos, kurių nepajėgia tinkamai išvalyti pačių įmonių valymo įrenginiai. Tinkamai visa tai kontroliuoti inspektoriams reiktų kur kas didesnių resursų. Tokių nuotekų valymas yra sudėtingas ir brangus.
R. Bačkovas vis tvinstančias Vilniaus gatves tiesiogiai siejo su prasta lietaus nuotekų požeminių vamzdynų priežiūra. Tai, beje, opi problema visai Lietuvai.
Ekspertai sako, kad daugelį problemų pavyktų išspręsti vandens ar nuotekų apskaitą įrengiant, lauke kaip tai daro elektrikai ar dujininkai.