Kotedžai kol kas sudaro pakankamai mažą segmentą, kalbant apie gyventojų būstus. Vis dėlto, draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad tai yra pakankamai nuostolinga būsto rūšis.

„Mūsų bendrovės duomenys rodo, kad iš šimto klientų – beveik 7 kotedžų savininkai susiduria su įvairiais nuostoliais. Tuo tarpu butuose ir privačiuose namuose – iš šimto klientų su nuostoliais susiduria 3. Žvelgiant į vidutinius nuostolius – kotedžai yra gana tarpinis variantas. Butuose vidutinė nuostolio suma yra mažiausia, gyvenamuosiuose namuose – didžiausia. Visgi kotedžai nelabai atsilieka šiuo aspektu.

Praėjusiais metais butuose vidutinė nuostolio suma viršijo 540 eurų, gyvenamuosiuose namuose – 740 eurų, o kotedžuose vidutinė nuostolio suma pernai buvo 650 eurų“, – pranešime žiniasklaidai sako minėtos draudimo bendrovės Žalų departamento vadovas A. Juodeikis.

Nuostolingas potvynis namuose

Kotedžuose – blogiausi nuostolių aspektai iš butų ir namų

Kaip pastebi draudimo atstovas, privatūs gyvenamieji namai turi dvigubai mažesnį vandens užpylimo dažnį nei butai, tačiau kotedžai pagal nuostolių dažnį yra panašioje situacijoje kaip ir butai.

„Kalbant apie gamtos rizikas – lyginant su butais, ženkliai pirmauja namai. Tačiau kotedžai šiame segmente taip pat nenusileidžia ir susirenka privatiems namams būdingus nuostolius. Tai reiškia, kad kotedžų gyventojai susiduria su abiem kategorijoms būdingais nuostoliais“, – teigia A. Juodeikis.

Ekspertas pastebi, kad kotedžuose yra didesnė ir vagystės rizika, lyginant su butais ar namais. Taip pat išsiskiria plačiausios apsaugos nuostoliai, kai nukenčia tiek būstas, tiek jame esantis turtas – ši kategorija lenkia butą ir namą du-tris kartus.

Įlūžęs stogas

Auga tam tikri nuostolių segmentai

Anot A. Juodeikio, bendrovės duomenys rodo, kad praėjusiais metais kotedžai itin nukentėjo dėl gamtos jėgų.

„Pernai apskritai daug nelaimių būstams pridarė stichinės nelaimės ir kotedžai nėra išimtis. Atvirkščiai – žvelgiant į dažnį, būtent kotedžų gyventojai nuo gamtos jėgų nukentėjo daugiausiai. Iš šimto net du klientai susidūrė su nuniokotu turtu. Dar prieš penkerius metus, 2018 metais, nuostolių dažnis dėl gamtos išdaigų kotedžams buvo dvigubai mažesnis. Kitaip nei butų gyventojai, kotedžų savininkai gali susidurti ir su nuneštu stogu, ir vandens užliejimu liūties bei didelio vėjo atveju, užvirtusiu medžiu ir panašiais nuostoliais“, – pastebi draudimo ekspertas.

Jis teigia, kad nemažas šuolis aukštyn yra ir kalbant apie vagystes.

„Būtent kotedžuose pernai skaičiavome dažniausiai pasitaikančias vagystes. Kitaip nei privatūs namai, kotedžai dažnai yra kiek atviresni, neretai be nuosavos tvoros ar privataus kiemo, todėl vagims yra paprasčiau. Butuose apskritai vagysčių būna rečiau nei nuosavuose namuose, nes likti nepastebėtiems daugiabučio gyventojų, vagišiams yra dar mažiau šansų. Todėl kotedžai yra itin tinkamas grobis – namų įrangos, įvairiausių daiktų lyg ir kaip gyvenamajame name, tačiau apsaugos dažnai mažiau“, – komentuoja draudimo ekspertas.

Nekilnojamas turtas

Vagys ir kaimynai

A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad šiltėjant orams žmonės mėgsta į lauką išsinešti brangias kepsnines, lauko baldus, įvairius įrenginius. Vagys itin aktyviai veikia, pernai buvo pavogta nemažai dviračių, paspirtukų, lauko baldų, kepsninių, žoliapjovių. Todėl kiekvienas gyventojas turėtų pagalvoti, kaip saugoti savo turtą nuo vagių.

„Dar vienas dalykas, į ką svarbu atkreipti dėmesį – stichinės nelaimės, kurios siaučia kartais visai netikėtai. Staiga sustiprėjęs vėjas gali pakelti tam tikrus daiktus ir sviesti į langą, duris, todėl būtinai pasirūpinkite tvirtu užraktu prie stacionarių objektų, nes nuostolių gali būti ne tik savam, bet ir kaimynų turtui.

Gyvenamųjų namų savininkai gali būti ramesni dėl civilinės atsakomybės, jei būtų sugadintas kaimynų turtas. Visgi, apie tai kotedžų gyventojai būtinai turi prisiminti nuolatos ir galvoti ne tik apie savo, bet ir apie aplinkinių turtą“, – pastebi draudimo atstovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją