Lietuvoje jau kelerius metus galioja aukščiausi energinio naudingumo klasės reikalavimai naujiems pastatams. Tiesa, kaip laidoje „Keturios sienos“ teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, dalis vystytojų aukščiausią, A++ energinę klasę savo projektuose buvo pasiekę ir ankščiau.
„Dalis plėtotojų tą pradėjo anksčiau nei įsigaliojo reikalavimai. Klientai tai priėmė teigiamai, nes energinių kaštų taupymas yra labai svarbus. Valstybiniai reikalavimai energiniam naudingumui nustatomi statybų techniniu reglamentu, šiuo metu galioja aukščiausi reikalavimai. Taip, jie gali būti peržiūrimi, nes dinamika, kaštų taupymas, statybinės medžiagos, procesai yra lemiami ir dabar populiarėjančio žaliojo kurso politikos, atsiranda CO2 pėdsako skaičiavimas statybų metu ir medžiagose, tai reglamentavimas yra nuolat tikslinamas“, – pabrėžia pašnekovas.
Jis tęsia, kad aukštesni reikalavimai reiškia didesnius vystymo kaštus, kuriuos plėtotojai perkelia ant kliento – būsto pirkėjo ar biuro nuomininko – pečių.
„Ilguoju laikotarpiu aukšti energiniai reikalavimai žmonėms padeda sutaupyti, nesvarbu, ar tai būtų gyvenamieji pastatai, ar komerciniai objektai. Bet pradžioje įtikinti pirkėją ar nuomininką, kad jums tokio turto reikia, užtrunka. Todėl reikia rasti balansą, kad neprasilenktume statinių kaina ir būsto įperkamumu“, – sako M. Statulevičius.
Tiesa, pašnekovas sutinka, kad šiuo metu biuro nuomininkas arba būsto pirkėjas nustebtų, jei vystytojas jam siūlytų ne aukščiausios energinės klasės NT. Jo teigimu, kai kurie plėtotojai, net ir turėdami statybos leidimą žemesnei energinei klasei, vis tiek renkasi statyti aukščiausio energinio naudingumo pastatą, nes bijo neišlaikyti konkurencijos su kitais vystytojais egzamino.
„Turi galėti konkuruoti kokybe. Tai ir energine klase, ir akustiniu komfortu, medžiagų kokybe ir pan.“, – priduria M. Statulevičius.
Bankai siūlo geresnes sąlygas
Energetinį efektyvumą ir žaliojo kurso politiką Lietuvoje remia ir komerciniai bankai. Laidoje „Keturios sienos“ „Swedbank“ Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis pažymi, kad tie gyventojai, kurie renkasi aukščiausios energinės klasės būstą, sutaupo ne tik tokiame būste gyvendami, bet ir gauna palankesnes sąlygas skolinantis lėšas tokio būsto įsigijimui. Jo teigimu, į tai reaguoja ir vystytojai – ne tik gyvenamosios paskirties būstų, bet ir verslo centrų.
„Yra vystytojų, kurie siekia aukščiausių energetinių standartų. Pavyzdžiui, turėjome atvejį, kai verslo centro statytojas įgyvendino visus aukščiausius reikalavimus, tačiau jam to nebuvo gana ir jis nusitaikė dar labiau pakelti kartelę. Tai tokių pavyzdžių yra“, – pažymi M. Trimonis.
Be to, pašnekovas priduria, kad nuo 2024 metų ES įsigalios Tvarumo informacijos atskleidimo direktyva. Ji pradžioje bus taikoma didelėms bendrovėms, todėl, pasak M. Trimonio, pagal ją daugiau dėmesio bus skiriama didelių verslo ir prekybos, logistikos centrų tvarumui.
„Todėl naujieji, didieji nuomininkai vystytojų reikalaus tam tikrus standartus atitinkančių patalpų nuomai“, – teigia M. Trimonis.
Pirkėjai renkasi energetiškai efektyvesnius būstus
„Darnios plėtros akademija“ jau penkioliktą kartą rengia konkursą „Už darnią plėtrą“, kurio metu yra renkami geriausi NT projektai visoje Lietuvoje. Vienas iš projektų vertinimo kriterijų, pasak konkurso komisijos pirmininko M. Statulevičiaus, taip pat yra statinio energinis efektyvumas ir tvarumas. Šiemet šie du aspektai, pašnekovo teigimu, vertinami ypač atidžiai, nes pastarieji metai parodė, kokią didelę reikšmę pastatams turi energinė klasė ir energinis taupumas.
„Labai svarbu, kad būtų girdimas ir pirkėjas, o jo reiklumas energiniam efektyvumui tapo labai didelis. Anksčiau gyventojams energinis efektyvumas buvo prioritetų dešimtuke. Dabar jis yra tarp TOP 3 prioritetų – kartu su kaina, vieta ir vystytojo reputacija. Pirkėjui jau svarbu, iš kur gaunama pastato energija, kaip ji naudojama, kokios priemonės pastate tą energiją taupo. Žmonės supranta ir nori investuoti į taupymą“, – pažymi pašnekovas.
Investuoti energiniam naudingumui turi ir valstybė, vystydama valstybinius pastatus. Šiuo metu NT rinkoje atsiranda naujo tipo projektų, paremtų vieša-privačia partneryste, kai valstybė kreipiasi skelbia konkursą dėl pastato renovacijos ar statybų. Tokių konkursų būdu, pasak M. Trimonio, valstybė gali kaip reikiant atnaujinti savo turto energinio naudingumo rodiklius.
„Tokie projektai visuomet yra labai laukiami bankų, tačiau pagrindinis jų trūkumas yra tas, kad derybos nuo sutarties pradžios iki statybų pradžios, yra labai ilgos, praeina daug laiko. Bet šiaip toks būdas vystyti naują ir atnaujinti seną valstybės turtą yra labai geras“, – pabrėžia Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovas.
„Delfi būstas“ primena, kad šiemet konkursas „Už darnią plėtrą“ vyksta jau 15 kartą. Publikos balsas už geriausią NT projektą jau atiduotas. Kas šiemet tapo geriausiais, sužinosite netrukus. Naujienas sekite „Delfi būstas“.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Keturios sienos“.