Pastarųjų trejų metų situaciją išanalizavusi draudimo bendrovė BTA konstatuoja, jog 25,6 proc. visų statybose patirtų žalų yra netinkamo darbų organizavimo arba netinkamo darbų atlikimo pasekmė. Antroje vietoje – gamtinės jėgos, kurios sukelia 19 proc. žalų. Daugiausiai žalų statybose fiksuojama Vilniuje ir Kaune, kur nekilnojamojo turto rinka yra aktyviausia.
„Ieškant statybų darbų rangovų kiekvienu atveju patariame pasidomėti jų reputacija ir atliktų darbų kokybe, o jau pasirinkus – įsitikinti, kad jie yra apsidraudę. Nuo galimų nesusipratimų tai 100 proc. neapsaugos, tačiau sumažins tikimybę, kad bus dirbama nekokybiškai. Nuolat pasikartojančios tos pačios klaidos gali sukelti nepatogumų ne tik dėl užsitęsusių darbų, bet ir dėl nuolatinio poreikio akylai tikrinti jų darbus. Todėl budrumas bei išrankumas renkantis meistrus yra privalomi“, – sako bendrovės turto draudimo rizikų vertintojas Gintaras Gurskis.
Prisikasama iki giliausių laidų ir vamzdžių
Bendrovės duomenimis, svarbių centralizuotų inžinerinių sistemų pažeidimai statybose kartojasi metai po metų.
„Elektros ir dujų skirstomųjų tinklų operatorius periodiškai primena: nesuderinę nekaskite žemės giliau negu 30 centimetrų, nes yra tikimybė pažeisti dujų vamzdžius ar elektros kabelius. O ir suderinus darbus negalima prarasti budrumo, nes pasitaiko, jog kai kurie inžineriniai tinklai brėžiniuose nebūna pažymėti ar tiesiog neįvertinamas iki nutiesto vamzdžio ar kabelio likęs atstumas. Kiekvienais metais šimtai ir tūkstančiai gyventojų, dažniausiai didžiuosiuose miestuose, kuriam laikui lieka be dujų ar elektros, nes dėl statybos darbų mechaniškai pažeidžiamos inžinerinės sistemos“, – sako specialistas.
Bene dažniausiai kasinėjimų metu nukenčia elektros kabeliai, kartais prisikasama net iki magistralinių dujotiekių. Tokių klaidų pasitaikė ir šiemet, jų žala svyruoja nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.
Vidinė infrastruktūra – irgi iššūkis
Remontuojant ar renovuojant būstą, vidiniai inžineriniai tinklai tampa dar vienu iššūkiu. Statybininkai ne tik jaučiasi pernelyg drąsiai, bet ir nepasitikrina, ar nepadarė klaidų.
„Pastaraisiais metais turėjome tokį nutikimą, kuomet remontuodami butą Vilniuje meistrai netyčia įlenkė centrinio šildymo vamzdį ir to nepastebėję paliko per naktį. Praradęs sandarumą vamzdis ėmė praleisti vandenį, buvo užpiltas apačioje esantis butas, kurio gyventojai tai pastebėjo tik po kurio laiko. Įsiminė ir kitas atvejis, kuomet keičiant šildymo stovus sostinėje meistrai persistengė ir pragręžė karšto bei šalto vandens vamzdynus, iš kurių vanduo pasipylė į kaimynų butą“, – pasakoja specialistas.
Iš karto sutvarkius pažeidimą net neprireiktų atsiprašinėti kaimynų. Be to, žalos dydį lemia ne tik tiesioginis pažeidimas, bet ir jo padariniai – kuo ilgiau nepastebima, laukiama, tuo brangiau galiausiai jie kainuoja.
Žiemą statybos nenutrūksta
Pernai remontuodami vieną butą Vilniuje statybininkai netyčia nukirpo veikiantį optinį kabelį, palikdami šeimininkus be interneto ryšio.
„Tokio tipo istorijos primena, kad net ir labai spaudžiant terminams skubėjimas nėra pati geriausia išeitis. Kiek laiko būtų sugaišta stabtelėjimui ir papildomam pasitikrinimui, ar tikrai viskas taip? Tikėtina, vos kelios minutės. Tuo tarpu klaidos taisymui gali prireikti dienų ar net savaičių ir dar neaišku, gebėtų meistrai tą padaryti savo jėgomis ar tektų kreiptis į pažeistą infrastruktūrą tiesusią įmonę“, – teigia G. Gurskis.
Jei vasarą pagrindiniai statybų darbai vyksta dideliuose objektuose, jie nenutrūksta ir šaltuoju metų laiku, kai dalis statybininkų atsilaisvina ir gali imtis mažesnių privačių užsakymų. Todėl draudikai skatina gyventojus neprarasti budrumo.
Jeigu statybų ar ankstesnių remontų metu gyventojai užfiksavo, kaip jų būste išvedžioti laidai, vamzdžiai – reikia parodyti tai statybininkams. Verta nuolat domėtis, kokiu tempu ir ar sklandžiai atliekami darbai, palaikyti ryšį su kaimynais, kad galimos klaidos, kurių anaiptol ne visada ir ne visiems pavyksta išvengti, būtų pastebėtos kuo anksčiau.