Reikšmingi pokyčiai
2006 metų pradžioje Lietuvoje prasidėjo Europos Sąjungos Pastatų energinio naudingumo direktyvos (Direktyva 2002/91/EB) įgyvendinimo darbai: parengti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo (STR 2.01.09:2005) ir Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašo (STR 1.02.09:2005) techniniai reglamentai, sukurta pastato energinių savybių skaičiavimo programa ir sertifikatų valdymo sistema, apmokyti ekspertai ir pradėtas pastatų energinio sertifikavimo procesas.
Įsigaliojus naujai Direktyvos redakcijai (Direktyva 2010/31/ES), 2012 metais buvo nustatyti konkretūs pastatų energinio naudingumo didinimo žingsniai: nuo 2016 metų buvo numatytas perėjimas prie energiškai efektyvių pastatų statybos (A klasė), 2018 metais pastatų energinio naudingumo reikalavimai padidinti (A+klasė), o nuo 2021 metų pradžios naujiems pastatams keliami beveik nulinės energijos naudojimo reikalavimai (A++ klasė). „Tai reiškia, kad pastatai turės ne tik mažai naudoti energijos, bet ir pasiekti, kad juose sunaudojamos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, dalis sudarytų daugiau kaip pusę visos pastate sunaudojamos pirminės energijos,“ – sako prof. dr. Raimondas Bliūdžius Kauno technologijos universiteto, Architektūros ir statybos instituto direktorius.
Lietuva pasirengusi 0-ės energijos pastatų statybai
Profesorius pastebi, jog kiti metai taps ypatingai svarbaus statinių energinio naudingumo etapo pabaiga. Nauji pastatai turi atitikti minimalius standartus. Viešosios valdžios institucijų valdomi ar užimami pastatai turi būti beveik nulinės energijos nuo 2018 m. gruodžio 31 d., o kiti nauji pastatai – nuo 2020 m. gruodžio 31 d.
„Pasirengimas naujų pastatų projektavimui ir statybai vyko visą direktyvos įgyvendinimo laikotarpį, žingsnis po žingsnio tobulinant statybos techninius reglamentus, statyboje diegiant naujas technologijas, tobulinant pastatų energinio naudingumo projektavimo ir vertinimo metodus, viešinant energiškai efektyvių pastatų privalumus. Todėl 2021 metai pagrįstai gali būti laikomi svarbaus pastatų energinio naudingumo įgyvendinimo etapo pabaiga, nes bus pasiektas vienas svarbiausių Direktyvos ilgalaikių tikslų – Lietuva bus pasirengusi beveik nulinės energijos pastatų statybai. Šia proga būtų tikslinga apžvelgti nuveiktus darbus, pasidalinti įgyta patirtimi ir numatyti naujus žingsnius toliau didinti energijos naudojimo pastatuose efektyvumą,“ – sako prof. dr. R. Bliūdžius.
Energinio naudingumo svarba
„Energijos vartojimo efektyvumo vaidmuo labai svarbus pereinant prie konkurencingesnės, saugesnės ir tvaresnės vidaus energetikos rinka pagrįstos energetikos sistemos. Nors energija – mūsų visuomenių ir ekonomikos variklis, ateityje ekonomika turi augti suvartojant mažiau energijos ir mažesnėmis išlaidomis,“ – pastebi Edita Meškauskienė Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė.
Energinis efektyvumas – tai sutaupyto energijos kiekio ir suvartoto (arba prognozuojamo) energijos kiekio santykis. Kitaip tariant, efektyvaus energijos vartojimo tikslas yra sumažinti energiją gaminant, eksploatuojant ar teikiant paslaugas. Pastatuose tai taikoma šildymo, vėsinimo, vėdinimo ir kondicionavimo energijai arba elektros energijai, kurią suvartoja pastate veikiantys įrenginiai. Energinis efektyvumas – tai vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos klimato politikos tikslų, skatinant naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir tuo pačiu sumažinant iškastinio kuro kiekio sunaudojimą.
Pagrindinės priemonės užtikrinančios energinį pastato efektyvumą yra energijos nuostolių per pastato atitvaras, stogą, lauko sienas, grindis, langus, duris ir vėdinimo angas sumažinimas techniniais sprendiniais.
Mažesnės vartotojų išlaidos energijai
Pagerinus pastatų energinį naudingumą galima sumažinti vartotojų išlaidas. ES namų ūkiai būsto reikmėms suvartojamai energijai išleidžia vidutiniškai 6,4 proc. savo disponuojamųjų pajamų, iš jų apie du trečdalius – šildymui.
„Įgyvendinti teisingi projektiniai sprendimai leidžia sutaupyti 70-90 proc. savo išlaidų už šildymą ir pagerinti patalpų mikroklimatą. Nauji pastatai daro ilgalaikį poveikį ekonomiškumui ir aplinkai, tačiau jie sudaro tik dalelę visų pastatų. Didžiausiais energijos nuostoliais pasižymi mūsų seniau statyti pastatai. Lietuvoje pagrindinę gyvenamojo sektoriaus dalį sudaro daugiabučiai gyvenamieji pastatai, kurie buvo pastatyti iki 1993m., todėl didžiausias dėmesys energijos sutaupymo požiūriu ir turėjo būti skiriamas šiai pastatų grupei,“ – sako E. Meškauskienė.
Dar drąsesni sprendimai
Pastatų sektoriuje yra nebrangių galimybių trumpuoju laikotarpiu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį– visų pirma ir svarbiausia, pagerinti pastatų energinį naudingumą. EK duomenimis iki 2050 m. pastatų sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis gali būti sumažintas 90 proc.
Todėl labai svarbu pasiekti, kad 2021 m. ir vėliau pastatyti pastatai būtų beveik nulinės energijos. Šis procesas jau prasidėjo. „Laikui bėgant pastangas teks gerokai padidinti. Šiuo metu nauji pastatai turėtų būti projektuojami kaip pažangūs mažos arba nulinės energijos pastatai. Bet didesnis uždavinys, kaip atnaujinti esamus pastatus, ypač kaip finansuoti reikiamas investicijas,“ – sako E. Meškauskienė.
EK prognozuoja, jog per artimiausią dešimtmetį investicijas į sudedamąsias pastatų energijos taupymo dalis ir įrangą teks padidinti maždaug 200 mlrd. EUR.