„Dabar statyba išgyvena virsmą dėl BIM ir PropTech technologijų. Dirbtinis intelektas, papildyta realybė, daiktų internetas ir kitos skaitmeninės technologijos keičia ir keis šį sektorių neatpažįstamai“, – įsitikinęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto magistrantas Povilas Dabrila, studijuojantis Statinių konstrukcijas. Su juo pranešime spaudai kalbamasi apie naujus sprendimus statybos sektoriuje, jaunų darbuotojų pritraukimą, darbdavių komunikaciją ir ko galime tikėtis per ateinančius dešimt metų.
– Koks ryškiausias pokytis įvyko statybų sektoriuje per pastaruosius dešimt metų?
– Mano nuomone, svarbiausias pastarųjų dešimties metų pokytis – požiūris į darbų saugą ir darbo kultūrą. Keitėsi darbo aplinka statybvietėje, darbdavių suinteresuotumas darbuotojų gerove. Tai įrodo beveik kasmet Lietuvoje mažėjantis mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius. Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, ši tendencija stebima jau pastaruosius septynerius metus.
Nors progresas šioje srityje išties didelis, galime įžvelgti ir nerimą keliančią statistiką: daugelį metų pastebime, kad jauni žmonės daug dažniau patiria nelaimingų atsitikimų darbe, palyginti su vyresniais kolegomis. Galime daryti išvadą, kad sugebėjome įskiepyti saugaus darbo įpročius jau dirbantiems, tačiau dar negebame išmokyti jaunų specialistų. Nesinorėtų, kad jų karjera statybų aikštelėje dėl nelaimingo atsitikimo pasibaigtų vos prasidėjusi.
– Kalbant apie aplinkosaugą, pastebime, kad ne tik tvarumo, bet ir darnumo idėjos neišvengiamai skverbiasi ir į statybos pramonę. Kaip statybų sektorius prisideda prie darnios plėtros ir kokias darniąsias statybos medžiagas naudoja?
– Manau, kad šiuo metu statybos technologijos patvirtina posakį: „Viskas, kas nauja, yra pamiršta sena.“ Be tokių naujų išmaniųjų technologijų, kaip elektrochrominis stiklas ar reaktyviosios pastato valdymo sistemos, šiandien galima pastebėti statybos iš medžio, natūralių termoizoliacinių medžiagų ir molio plytų atgimimą.
Vien klijuoto medžio konstrukcijų gamyba per 10 metų išaugo keturgubai ir manoma, kad ši tendencija išsilaikys. Perkeldami akcentus į žaliavų gamybos ciklą, kur slypi didelė ekologinio pėdsako dalis, stipriai mažiname statybos poveikį aplinkai. Betono industrija sudaro apie 8 proc. viso žmonijos sukuriamo anglies dioksido, o augindami žaliavas medinėms konstrukcijoms, sugebėtume dalį anglies dioksido pašalinti.
– Kaip manote, ar statybų sektoriaus dalyviai deda pakankamai komunikacinių pastangų, kad pritrauktų jaunimą?
– Ar komunikacijos kiekis yra pakankamas? Manau, kad taip. Ar ji kokybiška? Nemanau. Pagrindinė efektyvios komunikacijos taisyklė – žinoti, ką ir kam nori pasakyti. Pastaruoju metu didžiųjų statybos įmonių vadovai pabrėžia darbuotojų trūkumą, teigia, kad šiuo metu itin sunku rasti specialistų. Tuo tarpu jaunimas, girdėdamas tokią žinutę, gali tik spėlioti, kodėl statybų sektorius yra toks nepatrauklus, kad niekas nenori ten dirbti? Pakartotinis fakto konstatavimas nesprendžia problemos ir gali sukelti net priešingą efektą. Komunikuojant su jaunu žmogumi, reikėtų paminėti šio sektoriaus perspektyvas ir pranašumą.
Taip pat turėtume kalbėti jaunų žmonių kalba. Šiandien žinutė televizijoje ar laikraštyje nebus tokia paveiki, kokia buvo prieš 10 metų. Tam, kad pasiektų jaunus žmones, statybos nuomonės formuotojai privalės persikelti į Facebook, Instagram ir kitus socialinius tinklus.
– Stebėdamas rinką ir matydamas problemas, kaip manote, kokiais būdais statybų sektorius galėtų pritraukti jaunus darbuotojus?
– Šiuolaikiniame pasaulyje pamažu nyksta aiškios ribos tarp skirtingų verslo sektorių. Darbdavys turi suprasti, kad, varžantis dėl specialistų, konkurentai yra ne tik kitos statybos įmonės, bet ir visos kitų sričių įmonės: IT, bankai, paslaugų centrai ir kt. Jauni žmonės nebijo persikvalifikuoti, kardinaliai keisti profesiją, todėl jų lūkesčiai darbdaviui yra panašūs, nepriklausomai nuo darbo pobūdžio ir pozicijos.
Laiku mokamas atlyginimas ir socialinės garantijos šiuo metu – savaime suprantami dalykai, jie nevertinami kaip darbo vietos privalumai. Darbdaviams teks vis dažniau išgirsti potencialaus darbuotojo klausimus apie skatinimo sistemą, įmonės socialinę atsakomybę, lanksčias darbo valandas, papildomą sveikatos draudimą. Nors dabar, kalbant apie kai kurias darbo pozicijas, tokie klausimai gali skambėti juokingai.
– Prasidėjo naujas dešimtmetis, atnešiantis daug naujų vėjų kiekviename sektoriuje. Kaip manote, kokių naujovių ar technologinių sprendimų sulauksime statybų sektoriuje per ateinantį dešimtmetį?
– Statybų sektorius šiandien yra ant pokyčių slenksčio, panašiai kaip finansų sektorius buvo prieš kelerius metus: griežtas, konservatyvus, turintis aiškias taisykles. Tada bankams kaip iš giedro dangaus trenkė Revolut, Monetha ir kiti „fintech“ atstovai. Bankų sektoriui teko keisti žaidimo taisykles, siekiant prisitaikyti prie pasikeitusios rinkos. Dabar statyba išgyvena panašų virsmą dėl BIM ir „PropTech“ technologijų. Dirbtinis intelektas, papildyta realybė, daiktų internetas ir kitos skaitmeninės technologijos keičia ir keis šį sektorių neatpažįstamai.
Dar prieš keletą metų buvo sunku įsivaizduoti, kad dirbtinis intelektas statybų sektoriuje sugebės užfiksuoti, atpažinti ir prognozuoti aplinkybes, galinčias nulemti nelaimingus atsitikimus darbe. Šią technologiją pasitelkiančios įmonės jau dabar sugeba sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių penktadaliu. Atsižvelgiant į tai, kad sistema yra nuolat tobulinama, galime numatyti, kad ji tik dar labiau tobulės ir taps nepakeičiamu įrankiu statybų aikštelėje.
Moderniausiuose pasaulio biuruose, sujungdamas visas eksploatuojamo pastato sistemas į vientisą tinklą, dirbtinis intelektas geba analizuoti vartotojo elgseną geriau, negu tai sugebėtų padaryti žmogus. Tūkstančiai biuro pastate sumontuotų jutiklių visą parą priima informaciją apie žmonių judėjimą, elektros sunaudojimą, pasirinktą apšvietimą, kiekvieno darbuotojo mėgstamos kavos tipą ir kitus parametrus. Neuroniniai tinklai, apdorodami šią informaciją, sugeba pasiūlyti optimalius darbo organizavimo ir patalpų išdėstymo sprendimus. Taip pat sudaro galimybę kiekvienam darbuotojui keisti darbo vietą pastate, išsaugant unikalius darbo vietos nustatymus. Jau šiandien turime nustoti žiūrėti į statybą kaip į betono pilstymą įvairiomis formomis ir pradėti vertinti jį kaip sudėtingas informacines sistemas, valdomas neuroninių tinklų. Tik taip būsime pasiruošę tam, kas mūsų laukia ateityje.