Viešasis sektorius – geriausias pavyzdys
Kai kalbama apie medienos naudojimą, dažniausiai žiūrima į individualių gyvenamųjų namų statybą, kuri auga neregėtu tempu. Pavyzdžiui, per pirmą 2021 m. ketvirtį naujiems gyvenamiesiems pastatams statyti buvo išduoti 2982 leidimai – net 85,4 proc. daugiau nei prieš metus. Gyvenamųjų namų statybai išduota net 99,2 proc. visų leidimų. Tačiau net jei įvertintume, kad mediena individualiojoje statyboje yra populiaresnė, ji dažniausiai pasirenkama statant poilsiui skirtas sodybas, o ne gyvenamuosius namus. Statomų individualių namų kvartale pamatysime blokelius, betoną, metalą ir tiek medžio, kiek jo reikia stogo santvaroms.
Medžio nepopuliarumą lemia jau susiformavusios individualių namų statybos tradicijos, žinių apie medienos panaudojimą ir naujas technologijas trūkumas, atitinkamo kvalifikacijos specialistų stygius, skeptiškas namų savininkų požiūris. Todėl daug tikimasi iš viešojo sektoriaus, nes jei pokyčių sulauks jis, persiorientuos ir kiti, naujieji tvariosios statybos principai bus populiaresni.
Pasak Lietuvos architektų rūmų pirmininko Luko Rekevičiaus, architektų bendruomenė nedaug turi patirties statydama medinius visuomeninės paskirties pastatus, tačiau visos naujos architektūrinės raiškos priemonės vertinamos labai teigiamai, ypač jei jos tvarios, tad architektų bendruomenė visiškai pritaria tokių technologijų plėtrai.
Kas trukdo tapti pavyzdžiu?
Taigi viešasis sektorius turi tapti pavyzdžiui, o tam reiks koreguoti galiojančius techninius reikalavimus, ieškoti kelių medienos reabilitacijai, aiškintis galimybes ir rizikas. Viena didžiausių problemų yra medienos degumas ir su tuo susiję teisiniai reglamentai. Visų akys krypsta į Skandinavijos šalis, kurios turi patirties, nes jau seniai naudoja medieną viešųjų pastatų statyboje, tad jų žinios mums gali būti labai naudingos.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas Vincas Sasnauskas sako, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) yra atviras profesionaliais ir konkrečiais pavyzdžiais grįstai diskusijai, bendradarbiavimui su projektuotojais ir statytojais, siekiant išsiaiškinti, kokie gaisriniai tyrimai, argumentai ar pasiteisinusi praktika kitose Europos šalyse leido apsispręsti statyboje naudoti degesnes medžiagas, ir taip visapusiškai įvertinti galimybes atitinkamai keisti galiojantį gaisrinės saugos reglamentavimą mūsų šalyje.
Pasak V. Sasnausko: „PAGD laikosi pozicijos, kad statybos srities gaisrinės saugos teisinis reguliavimas gali ir turėtų būti keičiamas, tačiau turi būti vertinamas ne tik užsakovų ar verslo interesas, bet ir visuomenės saugumas." Darbo grupėje nagrinėjamos galimybės gaisrinės saugos reglamentavime numatant naudoti degiąsias konstrukcijas, papildomai įrengti aktyviąsias gaisrinės saugos inžinerines sistemas (stacionariąsias gaisrų gesinimo, perspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo, dūmų ir šilumos kontrolės sistemas ir kt.) arba galimybė degiąsias konstrukcijas papildomai apsaugoti nedegiomis plokštėmis nuo gaisro: skydais, plokštėmis, demblių gaminiais.
Skandinaviški principai
Aplinkos ministerijos viceministras D. Kvedaravičius diskusijas grupėje vertina optimistiškai: „Grupei buvo keliama užduotis surasti kelius ir manau, kad prie to tikslo priartėjome. Ieškome galimybių vystytis medinei statybai, kelių, kaip panaikinti tuos apribojimus, kurie nėra pagrįsti arba kuriuos gali pakeisti kitos priemonės, kad nebūtų vien tik draudimai, kad būtų numatyta galimybė gaisrinio saugumo lygį užtikrinti naudojant papildomas priemones.“ Pasak D. Kvedaravičiaus, jau sutarta, kad bus sustiprinta kontrolė, nes dėl jos labai nerimavo priešgaisrinės apsaugos specialistai, bus padidinti reikalavimai projektuotojams, ekspertams, o ypatinguose objektuose, kur negalima naudotis bendrosiomis standartinėmis normomis, bus reikalingi rizikos vertinimai, ir tų vertinimų bei skaičiavimų ir modeliavimo pagrindu bus galima priimti nestandartinius sprendimus.
Anot viceministro, sutartas principas yra toks – sumažinami reikalavimai (degumo atsparumo rodikliai), tačiau išlaikomas toks pats bendras saugumo lygis, o tai reiškia, kad jei mažinami reikalavimai medžiagoms, teks pasirūpinti papildomomis priešgaisrinėmis priemonėmis. Šie principai yra pasiskolinti iš Skandinavijos šalių.
D. Kvedaravičius mano, kad dalis teisės aktų jau bus paruošti šį rudenį, kita dalis jų (ta, kuriai paruošti reikia daugiau darbo) bus pakeisti kitais metais. „Įsigaliojus naujam teisės aktų paketui, turėsime tokią pat situaciją kaip ir tose ES šalyse, kur mediena sėkmingai sugrąžinta į statybų sektorių. Ir tokių variantų, kad kažkokiuose aktuose bus parašyta, kad mediena negali būti naudojama, jau neliks – galimybės naudoti išsiplės“, – reziumuoja pašnekovas. Pasak viceministro, esminė žinutė yra tokia: „Pasistengėme visus pasiūlymus sukonstruoti taip, kad nebūtų tiesioginių medienos naudojimo draudimų, bet kad ją naudojant atsirastų ir papildomi saugumo reikalavimai. Tai kompromisinis sprendimas, kuris iš esmės turėtų visus tenkinti. Gaisrinės saugos specialistai irgi dalyvavo mūsų forume, ginčų buvo, ne visur nuomonės sutapo, mes siūlėme liberalesnį požiūrį, jie galbūt labiau linkę konservatyviau žiūrėti, bet tai normalu, nes jie atsakingi už saugumą, be to, įsivertina ir savo technines galimybes. Bet darbo grupės priimti sprendimai daugiau ar mažiau tinkami visoms šalims.“
2024 m. – reali data
Viceministras D. Kvedaravičius viliasi, kad su medienos sugrąžinimu į statybas susijęs pilnas teisinių aktų paketas turėtų būti patvirtintas kitais metais, bet yra ir ilgiau trunkančių procesų kaip edukacijos sistemos pertvarkymas ruošiant atitinkamus specialistus, rinkos persitvarkymas, gamybos pajėgumų perkėlimas.
Pasak pašnekovo, didesnio medienos poreikio atsiradimas Lietuvoje mūsų rinkos labai nepaveiks, nes Lietuvos įmonės ir dabar medines konstrukcijas gamina dideliais kiekiais, yra vienos pagrindinių medienos eksportuotojų Europoje. Jei dabar jų produkcija iškeliauja į užsienį, tai vėliau dalis jos pasiliks Lietuvoje ir patenkins vietinės rinkos poreikius – tai bus tik medienos srauto krypčių pakeitimas.
Darbo grupės vadovas tiki, kad jei darbo grupės rekomendacijos bus įgyvendintos, galimybė 2024 m. viešuosius pastatus statyti iš medienos yra reali. Daug kas priklauso nuo užsakovų ir vystytojų noro įtraukti medieną į savo projektus, bet teisinės galimybės tikrai bus. Buvo siūlymas netgi numatyti privalomus reikalavimus individualiajai statybai, tačiau tai būtų labai radikalu, todėl grupė sutarė, kad reikėtų ne versti, o skatinti naudoti medieną.
Įtakos turės ir naujos, dar tik aptarinėjamos ES normos, susijusios su pastatų gyvavimo ciklo ir CO2 emisijų skaičiavimo per visą gyvavimo ciklą metodika, kas pakeis dabartinę energinio naudingumo skaičiavimo metodiką – teks skaičiuoti ne tik eksploatacijos metu sunaudojamą energiją, bet ir pastato statybos ir utilizavimo metu sukuriamą CO2 pėdsaką. Tokiu atveju mediena natūraliai pakils į kur kas aukštesnes pozicijas nei betonas, plytos ar metalai ir taps paklausesnė. Tai skatins projektuotojus ir vystytojus daugiau naudoti medienos produktus. Veiksnių, kurie grąžins medieną į Lietuvos statybą, bus pakankamai daug, mūsų įsivaizdavimas apie tradicinius namus keisis, tvaresnė statyba užsiims kur kas tvirtesnes pozicijas.