Taupydami namo statybose lietuviai praleidžia vieną svarbiausių momentų: rizikuoja statinio griūtimi

Kaip pastebi statybų ekspertai, susiruošę statyti namą gyventojai ima ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Vienas tokių būdų – atsisakyti sklypo grunto tyrimo, dar vadinamu geologiniu. Šįkart Delfi Būstas domisi, kam iš tiesų šis tyrimas skirtas, ar be jo galima gauti statybą leidžiantį dokumentą ir kuo rizikuoja tyrimo vengiantys gyventojai.

Tiriama grunto sudėtis

Kaip paaiškina statybų vadovas Valdemar Griškevič, geologinis tyrimas yra vienas pirmųjų žingsnių planuojant namo statybas. Pašnekovas sako, jog šio tyrimo metu yra nustatoma grunto, ant kurio planuojama statyti namą, sudėtis, o gavus rezultatus sužinoma, į kokį grunto sluoksnį atremti pamatą.

„Dažniausiai iš viršaus matome tik augalinį grunto sluoksnį, jis dažniausiai siekia apie 30 centimetrų, tačiau po juo gali būti molis, smėlis ar molingas smėlis. Gruntas turi skirtingas savybes, dėl to skirtingai laiko atramas“, – paaiškina statybų vadovas.

Jis priduria, jog atlikus grunto tyrimą gali būti pradėtas namo projektavimas ir projektuotojas gali suprojektuoti tvirtą, techniškai teisingą namo pamatą.

Pašnekovas dalinasi, jog dažnai gyventojams kyla vienas klausimas – kaip giliai reikia atlikti grunto tyrimą? Pasak V. Griškevič, jei planuojama statyti vieno ar dviejų aukštų namą, paprastai tyrimas daromas iki šešių metrų gylio, tačiau jei name planuojama įrengti rūsį, tirti reikės dar trimis keturiais metrais giliau.