Lietuvoje įgyvendinant Klimato kainos programą, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dar pernai gruodį paskelbė kvietimą gyventojams teikti paraiškas saulės elektrinių daugiabučiuose įrengimui. Tam iš viso skirta 3 mln. eurų. APVA paaiškina, kad būtent šią paramą galima gauti saulės elektrinių, įrengtų ir bendrų daugiabučio patalpų, ir kiekvieno buto individualiai elektros energijos poreikiams tenkinti.
„Pareiškėjai atskiru susitarimu nusistato saulės elektrinės galios paskirstymo proporcijas ir investicijų padalijimą gyventojams“, – pažymima agentūros komentare.
Tęsiama, kad šiame kvietime gali dalyvauti visi daugiabučiai namai, nepriklausomai nuo jo statybos datos, namo dydžio ir nuo to ar jie dalyvauja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje ar ne. Kitaip tariant, daugiabutis nebūtinai turi būti renovuotas, kad jo gyventojai galėtų gauti išmokas už įrengtas saulės elektrines ant stogo.
Visgi, APVA patikslina, kad jeigu daugiabutis namas dalyvauja Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programoje, jis gali gauti papildomą kompensacinę išmoką, jeigu įgyvendinus projektą planuojama pasiekti ne mažesnį kaip 40 procentų skaičiuojamosios energijos sutaupymą ir ne mažesnę kaip A energinio naudingumo klasę.
Kokio dydžio kompensacijas galima gauti?
Visgi, išmoką daugiabučių gyventojai gali gauti tik už tam tikros galios saulės elektrines.
„Įgyvendinus projektą ir įsirengus saulės elektrinę ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo ar fasado, kurios galia neviršija 100 kW, pareiškėjams pervedama kompensacinė išmoka. Pareiškėjai atskiru susitarimu nusistato saulės elektrinės galios paskirstymo proporcijas ir investicijų padalijimą gyventojams. Butų ar kitų patalpų savininkai gali įsigyti ir didesnės kaip 10 kW galios saulės elektrinę, tačiau kompensacinė išmoka bus skiriama tik už 10 kW galią“, – pažymima APVA atsakyme.
Yra ribojama ir pinigų suma, kurią daugiabučio gyventojai gali atgauti už 1 kW saulės elektrinės galios. Kaip informuoja APVA, kompensacinė išmoka, įsirengus pilną komplektą (saulės modulius ir įtampos keitiklį) yra 363,91 Eur už 1 kW be PVM saulės elektrinės įrengtosios galios (440,33 Eur/kW su PVM, jeigu pareiškėjas nėra PVM mokėtojas arba pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neturi teisės susigrąžinti ar atskaityti PVM). Kompensacinė išmoka įsirengus tik saulės modulius yra 273,77 Eur už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios (331,26 Eur/kW su PVM, jeigu pareiškėjas nėra PVM mokėtojas arba pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neturi teisės susigrąžinti ar atskaityti PVM).
Kaip ir daugeliu atveju, paraiškoms taikomas kompensavimo principas, o tai reiškia, kad pareiškėjas gauna kompensacinę išmoką, kai įsirengia saulės elektrinę.
„Teikiant paraišką, būtina pateikti projektui reikalingo finansavimo užtikrinimą įrodantį dokumentą (banko išrašą, finansinės įstaigos patvirtinimą dėl galimybės skirti paskolą ar kitą dokumentas, kuriame patvirtinama, kad pareiškėjai sutinka gauti lėšų projektui įgyvendinti)“, – informuoja APVA.
Nauja paramos rūšis
Remiantis šių metų kovo 8 dienos APVA duomenimis, saulės elektrinių įrengimo išlaidų kompensavimui pateiktos 28 paraiškos už 255633 Eur. Iš didmiesčių daugiausiai paraiškų pateikė Vilniaus gyventojai – 5 paraiškos. Šiauliai ir Kaunas yra pateikę po vieną paraišką saulės elektrinėms ant daugiabučių stogų, Panevėžys, Klaipėda kol kas nepateikė nė vienos paraiškos.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovo, bendrovės „Solet“ direktoriaus Andriaus Karazino teigimu, pastaruoju metu daugėja gyventojų, norinčių įsirengti saulės elektrines ant daugiabučių. Anot jo, tai susiję su išaugusiomis elektros kainomis ir su tuo, kad į APVA paramą saulės elektrinėms įrengti, kuri jau buvo aprašyta viršuje, nuo šiol gali pretenduoti daugiabučių namų bendrijos ar kiti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Anksčiau tokių galimybių nebuvo.
„Iki šiol pretenduoti į paramą galėjo tik pavieniai gyventojai, kaip fiziniai asmenys, norėdami įrengti elektrinę ant daugiabučio stogo ir naudotis tokia gaminama elektra. Bendrija ar kitas daugiabutį namą prižiūrintis subjektas, įrengęs elektrinę, nuo šiol galės leisti jos gaminama elektra naudotis atskiriems butams, kurie išsakė tokį pageidavimą ir sutikimą, arba visa ar dalis elektros galės būti skirta bendrosioms namo reikmėms. Iliustratyviai galima prilyginti, kad kaimynai, norintys naudotis elektra, galės tai daryti kaip iš saulės parko: saulės moduliai prijungiami prie bendro daugiabučio įvado ir tada elektra jau paskirstoma taip, kaip gyventojai nusprendžia – priklausomai nuo to, kokią dalį elektrinės įsigijo“, – paaiškina Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas.
Tiesa, jis pabrėžia, kad bet kuriuo atveju, norint įrengti elektrinę, būtina gauti 50 proc. plius vieno palaikančių gyventojų balsų. Jei sutikimo nėra, elektrinės įrengti negalima nei su, nei be paramos.
Atsiperkamumas – 4 metai
Šiuo metu galiojantis kvietimas paramai gauti leidžia įsirengti iki 100 kilovatų saulės elektrinę. Tačiau, A. Karazino teigimu, standartiniame Lietuvos daugiabutyje paprastai galima įrengti apie 10-15 kilovatų elektrinę. Bet kokiai elektrinei ant stogo, pasak pašnekovo, reikia numatyti nemažą laisvą plotą.
„Norintieji įsirengti saulės elektrines ant daugiabučio stogo, turėtų žinoti, kad rekomenduojama turėti bent 100-120 kvadratinių metrų laisvo stogo ploto. Žinoma, kiekvienas atvejis individualus. Tiesa, nedraudžiama saulės modulius montuoti ir ant namo fasado, tačiau iš praktikos galime pasakyti, kad tai nėra efektyviausias sprendimas, be to, ilgai užtrunka derinimo procesai – pirmiausia reikia gauti statybos leidimą keisti namo fasadą“, – teigia saulės energetikos ekspertas.
Pašnekovas primena, kad įsirengiant daugiau nei 30 kilovatų elektrinę, būtina atlikti maksimalios stogo apkrovos ekspertizę, kuri nefinansuojama. Kitais atvejais, jeigu elektrinė mažesnė nei 30 kilovatų, ekspertizės atlikti nebūtina, bet atsakomybę prisiima užsakovas, šiuo atveju – bendrijos pirmininkas ar kitas daugiabutį prižiūrintis subjektas.
A. Karazinas sako, kad elektrinės įrengimo kaštai, nepriklausomai nuo jos dydžio, yra beveik vienodi, tad kuo didesnės galios elektrinė, tuo jos įrengimas yra pigesnis. Jis skaičiuoja, kad apytiksliai kaina už kilovatą, pasinaudojus parama, yra nuo 600 iki 1000 eurų.
„Pasinaudoję parama, kuri dabar yra 440 eurų už kilovatą, už elektrą gyventojai mokėtų 3-3,5 kartų mažiau. O pasirinkus tam tikrą planą, kai kuriais atvejais už elektrą ir visai nereikėtų mokėti. Skaičiuojame, kad elektrinės įrengimas, pasinaudojus parama, visiškai atsiperka per maždaug 4 metus“, – pabrėžia pašnekovas.
Paprasčiau įsigyti nutolusią saulės elektrinę
Daugiabučių gyventojų aktyvumas teikiant paraiškas saulės elektrinių ant daugiabučių namų stogų įrengimo kompensavimui galėtų būti didesnis, tačiau viena didžiausių problemų yra butų savininkų nesusitarimas. Dažniausiai tokiam sprendimui priimti trūksta gyventojų balsų dėl įvairių priežasčių: pasyvūs butų savininkai, daugiabutyje gyvena nepasiturinčių šeimų, dalis butų yra nuomojami, o jų savininkai į sprendimus dėl daugiabučio gerovės nėra įsitraukę. Energetikos eksperto, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, tokia tvarka yra viena didžiausių kliūčių, norint ant daugiabučių namų įrengti saulės elektrines.
„Žmonėms yra daug paprasčiau įsigyti nutolusią saulės elektrinę saulės parke, priėmus asmeninį sprendimą. Žmonės neina to kryžiaus kelio, neina derintis su kaimynais, o tiesiog patys įsigyja tą saulės elektrinę. Tai tas saulės parkas galėtų būti ne kažkur laukuose, o ant daugiabučio stogo, bet tai įgyvendinti sudėtinga, yra paprastesnė alternatyva“, – pabrėžia pašnekovas.
Tačiau šiuo metu gyventojai, norintys pasinaudoti parama saulės elektrinių įsirengimui, tai gali daryti tik jas įrengę ant daugiabučių namų stogų. Pasak M. Nagevičiaus, šiandien dar nėra kvietimo teikti paraiškas nutolusių saulės elektrinių įsigijimo kompensacijoms. Taip pat kol kas nėra galimybės atgauti pinigų už saulės elektrinę, įrengtą ant nuosavo namo stogo. Šią informaciją „Delfi būstas“ patvirtino ir APVA. Artimiausias kvietimas, gegužės mėnesį, numatomas individualių namų savininkams, nutolusių saulės elektrinių įsigijimo kompensavimo laikotarpis kol kas nežinomas.
„Nėra pinigų nutolusiems parkams arba ant savo namų stogų. Kita problema – norint statyti saulės elektrines ant daugiabučio namo stogo reikia susitarti su kaimynais, todėl daug patogiau ir įsigyti nutolusią saulės elektrinę“, – pabrėžia M. Nagevičius.