Evakuotis sunku
Šiauliuose įvykęs gaisras kai kuriuos daugiabučių gyventojus privertė susimąstyti, kokiu keliu jie galėtų evakuotis, jei jų bute ar pas kaimyną kiltų gaisras. Tokiems atvejams pagal gaisrinės saugos pastatuose reikalavimus yra reikalingi evakuaciniai išėjimai, dažniausiai, papildomos laiptinės, evakuacinės kopėčios. Pastarųjų dažniausiai turėtų ieškoti senų, dar sovietmečiu statytų daugiabučių gyventojai. Įdomi statistika: net 60 proc. Lietuvos gyventojų gyvena senuose daugiabučiuose. Jiems dabar esantys gaisrinės saugos reikalavimai negalioja.
Apie gaisrinę saugą ir pavojus senos statybos daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms „Delfi būstas“ rašė dar prieš trejus metus. Tąkart Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas, doc. dr. Ritoldas Šukys paaiškino, kad, sovietmečiu statant daugiabučius, juose nebuvo numatoma evakuacija gaisro metu.
„Su senos statybos daugiabučiais – didelė bėda. Yra tik vienas išėjimas, tai gaisro atveju, jei kas nors užsidega, laiptinėje dūmai, žmogui iš tokio daugiabučio evakuotis yra labai sunku“, – sakė ekspertas.
Taisyklės parengtos tik 2011 metais
Gyvenamųjų namų gaisrinės saugos taisyklės buvo priimtos tik 2011 metais. Jose numatyta gyvenamosios paskirties patalpas skirstyti į 4 grupes. Kiekvienai jų, pasak gaisrinės saugos specialisto, yra numatyti evakuacinių išėjimų kiekio, lygio ir pan. reikalavimai.
„Pavyzdžiui, jeigu gyvenamasis pastatas yra iki 15 metrų aukščio, tai jame užtenka įrengti vieną evakuacinį išėjimą, jeigu aukštesnis nei 15 metrų – būtini du evakuaciniai išėjimai“, – aiškino „Vilnius Tech“ Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas.
Daugiabučiuose, pasak R. Šukio, evakuaciniai keliai reglamentuojami priklausomai nuo aukšto ploto ir paprastai yra numatomi du evakuacijos išėjimai.
„Ne mažiau kaip du išėjimai. Ir būtent laiptinėmis, nes avarinis išėjimas nėra evakuacinis. Evakuacijai paprastai skirtos laiptinės, todėl jos turi būti nepridūmijamos, vėdinamos, jose turi būti sudaromas slėgis, kad dūmai nesikauptų,“ – aiškino ekspertas.
Kas yra avarinis išėjimas? Gaisrinės saugos taisyklėse „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ numatyta, kad tai – kelias, vedantis iš patalpų į atvirą lauko balkoną arba lodžiją su ne mažesnio kaip 1,2 m pločio aklinu ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai tarpsieniu nuo balkono (lodžijos) krašto iki lango angos arba ne mažesniu kaip 1,6 m pločio tarpsieniu tarp langų, esančių balkono (lodžijos) sienoje; į atvirą, ne siauresnę kaip 0,6 m pločio, perėją į priblokuotą gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų daugiabučių pastatų sekciją arba į priblokuotą atskirą gaisrinį skyrių per lauko zoną; į balkoną arba lodžiją, turinčią kopėčias, jungiančias skirtinguose aukštuose esančius balkonus arba lodžijas; į gretimą tame pat aukšte esančią pagal sprogimo ir gaisro pavojų nepavojingą patalpą, balkoną arba lodžiją, turinčią LST EN 341 serijos standarto reikalavimus atitinkančius asmeninius nusileidimo įtaisus, kuriais visi žmonės saugiai gali išsigelbėti patys.
Evakuacinės kopėčios – nupjautos
Daugelyje senos statybos daugiabučių evakuacinių laiptinių nėra, tad kaip iš jų pabėgti, kilus gaisrui? Teoriškai, iš kai kurių daugiabučių (dažniausiai aukštesnių negu 9 aukštų) būna numatyti papildomi avariniai išėjimai iš vieno aukšto į kitą per liukus, įrengtus balkonuose. Tai „Delfi būstas“ paaiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. Tačiau praktikoje neretai gyventojai savavališkai šiuos avarinius išėjimus panaikina (užrakina liukus, nupjauna kopėčias ir pan.), nors gaisro atveju tai galėtų būti vienintelė galimybė išsigelbėti. Mat, grožis, interjeras ir laisvo ploto galimybės jiems tampa svarbiau nei saugumas.
„Daugiabučiuose pastatuose pagrindinės problemos yra susijusios su užtvertais, užrakintais arba panaikintais atsarginiais evakuacijos keliais arba avariniais išėjimais. Situacijų būna įvairių – nuo sukrautų daiktų ir baldų evakuacijos laiptinėse iki grotomis užtvertų išėjimų į laiptines. Dažniausiai tokius sprendimus gyventojai priima norėdami privatumo arba saugodamiesi, kad pašaliniai asmenys nepatektų į laiptines ar balkonus“, – pasakojo A. Gudžiauskas.
Daugiabutyje Šiauliuose, kuriame kilo tragedija pasibaigęs gaisras, evakuacinės kopėčios taip pat buvo išmontuotos. Tiesa, pasirodo, jis buvo ne kartą tikrintas ir gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai, pasak PAGD direktoriaus S. Greičiaus, buvo fiksuoti.
„<...> Turbūt tai ne vienintelis daugiabutis, kuriame šitos kopėčios yra išmontuotos. <...> Kiti bandė išeiti per evakuacinį išėjimą, bet evakuaciniai išėjimai buvo užrakinti. Tas daugiabutis buvo du paskutinius kartus tikrintas, baustas namo administratorius, surašytai nurodymai atlaisvinti namo evakuacinius išėjimus, kad juos nerakintų“, – trečiadienį LRT radijui kalbėjo PAGD direktorius.
Jis ragino žmones, pastebėjusius, kad jų daugiabučiuose namuose nėra atrakinti ar atlaisvinti evakuaciniai išėjimai, išmontuotos evakuacinės kopėčios, kreiptis dėl to į namo administratorius. Anot S. Greičiaus, jei administratoriai nereaguotų, reikėtų dėl šių klausimų kreiptis į savivaldybę ar ugniagesius.
Praėjimai užblokuojami daiktais
„Delfi būstas“ kreipėsi į vieną didžiausių Lietuvoje daugiabučių namų administratorių ir pasiteiravo, kokia būklė yra jų administruojamų daugiabučių evakuacinių išėjimų. „Civinity“ grupės vadovė Virgeda Jackaitė sako, kad situacijos, kai evakuaciniai praėjimai yra užblokuojami daiktais, nupjaunamos kopėčios, ant durų pakabinamos spynos – gana dažnos ir būsto administratoriui nuolat tenka inicijuoti tokių praėjimų atlaisvinimą.
„Taip pat prevenciškai komunikuojame gyventojams apie jų svarbą bei raginame pranešti pastebėjus, kad praėjimas yra apribotas“, – teigia V. Jackaitė.
Jos teigimu, evakuaciniai praėjimai yra tikrinami reguliarių nuolatinių patikrų metu. Aptikus bet kokius jų apribojimus, visų pirma apie tai informuojami gyventojai (pavyzdžiui, tais atvejais, kai praėjimai yra užblokuoti daiktais, gyventojai yra kviečiami pašalinti savo turtą), o tuomet administratorius inicijuoja privalomą evakuacinio praėjimo atlaisvinimą / atstatymą.
„Dalis tokių praėjimų yra bendrose patalpose, tačiau – ne visi. Tais atvejais, kai evakuacinės kopėčios yra nupjaunamos, durys užrakinamos ar praėjimas kitaip užblokuojamas privačiose patalpose, pažeidimą pastebėti – sunkiau, nes ne visi gyventojai sutinka įsileisti į patalpas. Todėl dar kartą raginame gyventojus užtikrinti evakuacinius praėjimus, o žinant apie pažeidimą – informuoti mus, kad galėtume juos atkurti“, – pabrėžia pašnekovė.
Ji priduria, kad pilietiškų gyventojų kreipinių dėl pažeistų evakuacinių praėjimų bendrovė gauna ir šiandien.