Kuris regionas gyvena saugiausiai?
Nuo 2018 metų gegužės Lietuvoje įsigaliojo teisės aktai, pagal kuriuos visuose gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – turi būti įrengti autonominiai dūmų detektoriai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas paskaičiavo, kurio Lietuvos regiono gyventojai labiausiai laikosi šio naujojo teisės akto – kuriame Lietuvos regione yra įrengta daugiausiai dūmų detektorių?
Departamento duomenimis, saugiausiai gyvena suvalkiečiai. Daugiausia autonominių detektorių yra įsirengę Kelmės (74,59 proc.,), Jurbarko (73,77 proc.) ir Alytaus (72,48 proc.) rajonų gyventojai. Mažiausiai jų savo namuose turi Šalčininkų rajono (39,49 proc.), Alytaus (40,26 proc.) ir Klaipėdos (42,7 proc.) miestų gyventojai.
„Pernai būstų, turinčių autonominius dūmų detektorius, skaičius padidėjo nuo 43 iki 56 proc. Nors per kelerius metus gerokai sumažėjo žuvusiųjų gaisruose skaičius, pernai gaisruose žuvo 70 žmonių. Beveik nė viename žuvusiojo būste nebuvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai“, – rašoma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime.
Tokie rezultatai buvo gauti susumavus pernai rengtos prevencinės akcijos „Gyvenkime saugiai“, kurios metu priešgaisrinės priežiūros pareigūnai ir ugniagesiai gelbėtojai patikrino daugiau kaip 100 tūkst. gyvenamųjų būstų, duomenis.
Statistika rodo gaisrų skaičiaus mažėjimą
„Delfi Būstas“ jau yra rašęs, kad, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2019 metais Lietuvoje kilo 11509 gaisrai. Palyginti su 2018 m., jų skaičius sumažėjo 2,9 proc. Pernai gaisruose žuvo 70 žmonių (2018 m. – 86), o 164 gyventojai (174) patyrė traumų. Tai mažiausias žuvusių žmonių gaisruose skaičius per 37 metus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas tikino, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo reikalavimas gyvenamosiose patalpose įsirengti dūmų detektorių, žūčių gaisruose sumažėjo apie 30 proc.
„Apie atvejus, kai apie kilusį gaisrą gyventojus perspėja suveikęs autonominis dūmų detektorius, tenka išgirsti vis dažniau. Žinoma, dažniausiai tai būna įvairūs pridegusio maisto ar rūkstančios krosnies atvejai, tačiau turėjome nemažai situacijų, kai suveikę autonominiai dūmų detektoriai išgelbėjo žmonių gyvybes“, – tikino A. Gudžiauskas.
Specialistas tęsė, kad svarbiausias dūmų detektorių tikslas – laiku perspėti žmones apie kilusį gaisrą.
„Galima tik spėlioti, kiek atvejų iš visų kilusių gaisrų būtų pasibaigę laimingai, jeigu būtų įrengtas dūmų detektorius, tačiau bendra taisyklė yra tokia: kuo greičiau aptinkamas gaisras, tuo mažesnius nuostolius jis sukelia, o, svarbiausia, kad žmogus, išgirdęs detektoriaus skleidžiamą garsą, dar turi laiko išbėgti iš degančio pastato arba išgelbėti savo artimuosius. Deja, beveik visais atvejais, kai gaisruose žūsta žmonės, paaiškėja kad namuose dūmų detektoriai nebuvo įrengti“, – tikino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas.
Įsirengti rekomenduoja kiekviename aukšte
Kaip veikia autonominis dūmų detektorius? Šis prietaisas aptinka patalpoje atsiradusius dūmus. Kilus gaisrui, karšti dūmai kyla į patalpos viršų, pasiekę dūmų detektorių, jį aktyvuoja, ir šis pradeda skleisti garsų perspėjimo signalą.
„Reikėtų paminėti, kad dūmų detektorius nuo paties gaisro neapsaugo, tačiau padeda laiku jį aptikti. Laiku pastebėtas gaisras dar gali būti suvaldytas ir pačių gyventojų“, – pridurė A. Gudžiauskas.
Specialistas tęsė, kad kiekviename gyvenamojo būsto aukšte turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų signalizatorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.), todėl, pasak A. Gudžiausko, kad dūmai būtų aptikti efektyviau, rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega, ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius.
Nerekomenduojama autonominių dūmų signalizatorių įrengti virtuvėje ar tose vietose, kur gali išsiskirti garų.
Anot A. Gudžiausko, už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė, t. y. gali būti skiriama bauda nuo 10 iki 70 eurų. Tačiau ugniagesiai, vykdydami prevencines akcijas, baudų gyventojams neskiria. A. Gudžiausko teigimu, šių akcijų tikslas – ne bausti žmones, o ugdyti jų sąmoningumą ir didinti saugos kultūrą.