Maksimaliai pasirūpinkite būsto saugumu
Ši nelaimė ypač pavojinga vasaros laikotarpiu – žmonės atostogauja ir dažniau iš namų išvyksta ilgesniam laikui, taigi auga tikimybė į užliejimą sureaguoti pavėluotai. Ekspertai teigia, kad kuo vėliau pamatysite žalą, tuo galimai bus didesni nuostoliai jūsų asmeniniam turtui. „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis pranešime spaudai pabrėžia, ką svarbu žinoti.
„Visų pirma, laikas užliejimo atveju yra didžiausias priešas. Kuo ilgiau nepastebėsite tekančio vandens, tuo didesni nuostoliai bus jums ir jūsų kaimynams. Todėl iškart norisi pabrėžti, kad prieš išvykstant iš namų svarbu patikrinti vandens čiaupus, o dar geriau – užsukti karšto bei šalto vandens įvadus į būstą. Taip pat išjunkite elektros prietaisus ir rozečių, nes jie gali būti nepataisomai sugadinti, jei visgi nelaimė įvyktų pas kaimynus“, – patarimais dalinasi A. Juodeikis.
Nuostoliai per penkis mėnesius viršija 2 milijonus eurų
Nelaimingų nutikimų skaičiai, susiję su užliejimais, yra išties dideli ir atnešantys nemažus nuostolius.
„Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius užliejimų žalos „Lietuvos draudimo“ skaičiavimais žmonėms kainavo daugiau nei 2,3 milijonus eurų. Vidutinė užpylimų žala siekia 612 eurų sumą, tačiau būna tokių atvejų, kai patiriamos žalos kainuoja nuo 10 iki 22 tūkst. eurų“, – teigia A. Juodeikis.
Anot draudikų eksperto, per tą šį laikotarpį užliejimų nuostoliai jau buvo padengti 3,7 tūkst. klientų.
„Iš jų – beveik 2 tūkst. žmonių gyvena butuose. Fiksuojame, kad didžiausias užliejimų procentas yra senos statybos, prieš 45 metus ir daugiau, pastatytuose daugiabučiuose. Galiu palyginti, kad daugiabučių gyventojai, kurie gyvena 2000-aisiais ir po šių metų statytuose daugiabučiuose, su tokiomis nelaimėmis susiduria kone perpus kartų rečiau“, – sako draudimo ekspertas.
Nukenčia ne tik sienos bei lubos
Ekspertas skaičiuoja, kad nors naujų daugiabučių gyventojai su užliejimais susiduria rečiau, jie žmonėms kainuoja brangiau.
„Žvelgiant į objektus, kurie nėra senesni nei 20 metų – nuostolių vidurkis siekia 866 eurus. Senesnės statybos namuose vieno užliejimo vidutinė žalos suma yra perpus mažesnė. Tai susiję ne tik su lubų, sienų, grindų apdailos būkle, bet ir tai, jog nukenčia kitas turtas – baldai, paveikslai, namų elektronika, kuri galbūt yra naujesnė ir vertingesnė.
„Nepaisant to, namas yra naujos ar senos statybos, jei užliejimas įvyksta viršutiniame daugiabučio aukšte, vanduo gali prasiskverbti net per kelis aukštus. Tokiu atveju nelaimės kaltininkams tenka rūpintis ne tik savo buto remontu, bet ir atlyginti kaimynų patirtus nuostolius. Svarbu žinoti, kad draudimas kaimynų patirtą žalą atlygina tik turint civilinės atsakomybės draudimą“, – pasakoja Artūras Juodeikis.
Anot eksperto, taip pat svarbu paminėti, kad nuosavuose namuose ar kotedžuose vidutinė žalos suma yra didesnė nei kad tenka mokėti butų savininkams.
„Nuosavų namų ar kotedžų savininkams po užliejimo paprastai tenka sumokėti 27 proc. daugiau nei butų savininkams. Taip yra dėl to, kad rinkdamiesi būsto draudimą žmonės galvoja apie lubas, sienas, grindis, tačiau dažnai didesnė patirta žalos suma būna būtent dėl kompiuterių, elektronikos prietaisų sugadinimo“, – sako draudikų ekspertas.
Svarbi nuolatinė priežiūra
Kaip teigia ekspertas, kai kurie veiksmai gali padėti išvengti užliejimų rizikos.
„Anksčiau minėti veiksmai labai svarbūs – prieš išvykstant pasirūpinti elektros prietaisais bei vandens įvadais į būstą. Visgi geriausia būtų prižiūrėti santechniką nuolatos, ne tik prieš ilgesnes išvykas. Įvertinti derėtų ne tik butuose esančias vandentiekio, šildymo, nuotekų sistemas, bet ir viso namo vamzdyno būklę – kelis dešimtmečius tarnaujantys vamzdžiai gali būti susidėvėję, todėl daugiabučių gyventojams vertėtų susitarti dėl vamzdyno atnaujinimo ir priežiūros“, – sako A. Juodeikis.