Pasidomėjus realia daugiabučių namų modernizavimo situacija, aiškėja, kad garsiai žadamos valstybės paramos gyventojai nesulaukia jau ne pirmi metai, o daliai namų renovacijos sąlygos apskritai tampa nebepriimtinos. Kas kaltas dėl tokio neveiksnumo?
Šių metų pradžioje rašėme apie Partizanų g. 42A namo gyventojus, kurie pasiryžo renovuoti savo namą, sutvarkė reikalingus dokumentus, tačiau patvirtinimo, kad jų namo renovacija bus iš dalies kompensuojama valstybės lėšomis nesulaukė beveik metus laiko. Artėjant žiemai, pasidomėjome, gal šis namas jau renovuojamas?
Rugsėjį susisiekus su šio daugiabučio namo bendrijos pirmininke Alma Zagurskiene paaiškėjo, kad ir šių metų rugpjūtį procesas tik vos vos pajudėjo į priekį. Per beveik 8 mėnesius, kai pasirodė mūsų publikacija, namo gyventojams pavyko pajudėti į priekį tik per menką žingsnelį: paskelbti viešąjį konkursą bei išsirinkti rangovą. Iš pradžių rangovas dar turės padaryti namo modernizavimo projektą, o tik jį patvirtinus ir gavus banko sutikimą suteikti paskolą, galės prasidėti ir pati renovacija.
Šio namo renovacijos projektą renovacijos projektus administruojančios viešosios įstaigos „Endive“ vadovė Jolita Maženienė patvirtino, kad valstybės paramos sutartis pagal pateiktą paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) buvo sudaryta tik rugpjūčio pabaigoje. Pasak jos, pasirašius sutartį su rangovu, planuojama 2025 m. pavasarį gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pagaliau pradėti darbus.
Bendrijos pirmininkė A. Zagurskienė sako, kad jai yra tekę prieš ketverius metus vykdyti kito namo renovaciją, tuomet procesas buvo žymiai greitesnis ir sklandesnis.
„Tada viskas vyko daug greičiau ir paprasčiau. Suprasčiau, jei čia būtų labai daug tų renovacijų ir atsakingos institucijos turėtų daug darbo, bet iš tiesų tai čia labiau biurokratiniai procesai, kurie kasmet tik sudėtingėja ir atvirkščiai – ne skatina, o atbaido žmonių norą modernizuoti savo namus“, – sako A. Zagurskienė.
Kad procedūros prie šios valdžios tapo dar sudėtingesnės, padaugėjo dokumentacijos, prieštaravimų vienų teisės aktų kitiems, įvairių sprendimų, kurie dar labiau lėtina procesus, pašnekovei pritaria ir „Endive“ vadovė J. Maženienė.
„Visur buvo sakoma, kad daugiabučių modernizavimas yra valstybės prioritetas, tačiau realybėje viskas išėjo atvirkščiai. Užuot supaprastinę procesus, leidę jiems vykti pilnu tempu, ypač pastaruoju metu darė viską, kad vykdyti renovaciją būtų kuo sudėtingiau.
To priežasčių nesuprantame, nors dirbame šioje srityje jau daugiau kaip dešimtmetį, per tą laiką seniausiai galima buvo atidirbti procesus, suvienodinti reikalavimus ir viską supaprastinti užuot kūrus naujas pinkles“, – teigia ji.
Procesai – tik popieriuose
APVA skelbiamais duomenimis, didžiausią modernizuojamų namų projektų skaičių Lietuva pasiekė 2015 ir 2016 metais, kai per metus atitinkamai buvo įgyvendinti beveik 600 ir 800 projektų. Vėliau modernizuojamų namų skaičiai ėmė palaipsniui mažėti ir šiuo metu atnaujinama ne daugiau 400 namų per metus. Viso Lietuvoje reikia atnaujinti apie 35 tūkst. gyvenamųjų namų.
Atsakydamas į žurnalistų užklausą, APVA Komunikacijos skyrius patikslino, kad 2023 m. buvo įgyvendinti 278 projektai, o 2024 m. planuojama, kad bus užbaigti apie 167 namų modernizavimo procesai. Nors dabartinio aplinkos ministro kadencijos pradžioje buvo itin garsiai pareikšta, jog siekiamybė – 1000 renovacijų per metus, akivaizdu, kad iki išsikeltų tikslų – toliau negu iki mėnulio.
Anksčiau komentuodama šį išsikeltą tikslą, LR Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė teigė, kad siekis, visų pirma, reikalavo tobulinti finansinį mechanizmą, skaitmeninti ir efektyvinti procesus, mobilizuoti finansuotojus, didinti inicijuojamų projektų apimtis, kas galiausiai ir leistų pasiekti Vyriausybės programoje keliamus uždavinius dėl 1000 modernizuotų daugiabučių namų per metus. Tačiau panašu, jog iki keliamo tikslo judama gerokai lėčiau, nei to galima būtų tikėtis.
Skaičiai kalba patys už save
2022 m. B energetinės klasės kvietimui skirtas finansavimas – 100 mln. Eur. Buvo priimtos 477 paraiškos ir pasirašyta valstybės paramos teikimo sutarčių už 445 mln. Eur.
2023 m. A energetinės klasės kvietimui skirtas finansavimas – 410 mln. Eur. Priimtos 106 paraiškos ir pasirašyta valstybės paramos teikimo sutarčių už 119 mln. Eur.
2023 m. skydinės renovacijos kvietimui skirtas finansavimas – 200 mln. Eur, kvietimo pabaiga – 2024-10-31, patikslintos (supaprastintos) kvietimo paramai teikti sąlygos, suplanuota pritraukti iki 125 paraiškų.
Iš pateiktų skaičių yra akivaizdu, kad daugiausia norinčių renovuoti namus, siekiant B energetinės klasės. Tačiau būtent šiai grupei yra skiriamas mažiausias finansavimas, o papildomo kvietimo renovacijos administratorių įmonės jau laukia antri metai.
Neseniai namų administratorius pasiekė žinia, kad šis kvietimas vėl nusikelia ir bus skelbiamas jau po rinkimų – lapkričio mėnesį.
Labiausiai skriaudžiami – siekiantys B klasės
Daugiabučių namų renovacijos projektų administravimo įmonės „Inoline group“ vadovė Rasa Klumbienė apgailestauja, kad belaukiant šių metų B energetinės klasės kvietimo, Aplinkos ministerija dar ir paskelbė informaciją apie planuojamus kvietimo pokyčius ir planuojamą preliminarų finansavimo intensyvumą, kuris gerokai šokiravo.
Nors rinkoje yra daugiausia namų, kurie norėtų gauti valstybės paramą būtent B energetinės klasės modernizacijai, valstybė nusprendė šios kategorijos projektams sumažinti paramą net tris kartus.
Pasak R. Klumbienės, skelbiama, kad B energetinės klasės siekiantiems namams paramos intensyvumas sieks 10 procentų (buvo 30 proc.). A energetinės klasės 20 procentų (buvo 30 proc.), tuo metu pastatų atnaujinimui skydais siūloma 25 procentų parama.
„Kyla klausimas, kodėl paramos dydžiu ribojamas pastato atnaujinimo būdo pasirinkimas, nors energijos suvartojimo sumažinimas nepriklauso nuo pastato atnaujinimo būdo. Mums, administratoriams, tikrai neaišku, ko valstybė siekia skirdama didesnį finansavimą skydinei renovacijai, kuri dar tik prasideda, turime mažai praktikų ir mažai norinčių rinktis šį metodą“, – sako R. Klumbienė.
Ministerija gina skydinę renovaciją
„Pastatų atnaujinimas skydais ne tik padidina jų energinį efektyvumą, bet ir žymiai pagreitina renovacijos procesą bei sumažina darbų apimtį statybvietėje. Naudojant skydus, su fasado atnaujinimu susiję darbai gali sutrumpėti net iki penkių kartų, o renovacija gali vykti bet kuriuo metų laiku, nes šaltis ir drėgmė jiems neturi įtakos“, – ministerijos poziciją gina LR Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė L. Lukoševičienė.
Pasak jos, tai yra tvari inovacija, mažinanti pastatų poveikį aplinkai ir didinanti jų atsparumą klimato kaitai. Aplinkos ministerijos atliktos studijos duomenimis, statybų sektoriuje medienos gaminių naudojimas vietoje betono per visą pastato gyvavimo ciklą (nuo medžiagų gamybos iki eksploatavimo) gali sumažinti CO2 emisijas apie 50–75 proc.
„Skydai sujungia konstrukcines ir šilumą izoliuojančias savybes, jų gamyba gamykloje yra tikslesnė, lieka mažiau atliekų, o konstrukcijų išardymas tampa paprastesnis ir greitesnis. Ilgalaikėje perspektyvoje, valstybės lygmeniu, tai yra svarbu, siekiant, kad seni daugiabučiai ateityje galėtų būti perdirbami į žaliavas naujoms statyboms“, – sako L. Lukoševičienė.
Pasak jos, modulinės (skydinės) renovacijos pavyzdžių jau gausu Vokietijoje, Estijoje, Prancūzijoje. Projektai sėkmingai pradėti vykdyti ir kaimyninėje Latvijoje.
Renovacijos vykdytojų kritika – negailestinga
„Turėdami dideles galimybes skirti įvairių fondų lėšas modernizacijos procesų skatinimui, ir toliau elgiamės atvirkščiai – darome viską, kad daugelio jau pasiryžusių namų renovacija ir toliau būtų atidedama, – sako pastatų administravimo ir techninės priežiūros bendrovės „Santermita“ direktorius Ramūnas Radavičius.
– Praktika rodo, kad po renovacijos daugiabučiai vidutiniškai sutaupo 50–70 proc. energijos, tad tikrai apmaudu, jog užuot laisvai leidę visiems, kurie to nori, kuo greičiau ir be trukdžių imtis modernizavimo, toliau tempiam gumą ir per metus pasiekiame vos kelių šimtų projektų rezultatą, nors deklaruojame, jog tikslas – ne mažiau 1000.“
Daugumą ministerijos astovų argumentų ir paaiškinimų įmonės „Inoline group“ vadovė Rasa Klumbienė vertina kritiškai, nes, jos teigimu, susidaro įspūdis, kad aplinkos ministerijos kvietimams skiriamos lėšos skirstomos neatsižvelgiant į realius pastatų atnaujinimo poreikius.
„Didžiausią paklausą turintiems B energetinės klasės kvietimams skiriamos mažiausios lėšos ir paramos intensyvumas, tuo metu startuojantiems projektams, tokiems kaip skydinė renovacija ir A energetinės klasės kvietimams, skiriamas didžiausias finansavimo ir paramų intensyvumas – tai nelogiška“, – teigia ji.
R. Klumbienė siūlo užuot užsiėmus politikavimu ir įtaka procesams, kurie turėtų vykti pagal žmonių poreikius, o ne kažkieno „užsakymą“, kuo greičiau siekti išnaudoti visas galimybes, kad patalpų savininkai galėtų rinktis bei būtų skatinami atsinaujinti namus.
„Ministerijai keičiant renovacijos projektų įgyvendinimo reikalavimus ir paramų intensyvumą, mažinama gyventojų motyvacija ryžtis renovuoti namus. Tenka dėl to tik labai apgailestauti“, – sako ji.
Per pastaruosius du dešimtmečius atnaujinta beveik 4 tūkst. daugiabučių ir tai sudaro apie 12 proc. visų daugiabučių šalyje. Po renovacijos daugiabučiai vidutiniškai sutaupo 50–70 proc. energijos. Viso Lietuvoje reikia atnaujinti apie 35 tūkst. gyvenamųjų namų.
