Vilniečiai iš statytojo reikalauja pusantro milijono eurų: jau 10 metų gyvena sveikatai pavojingomis sąlygomis

Perkant būstą dažniausiai tikimasi jame gyventi patogiai ir jaukiai. Apie tai svajojo ir Vilniuje, Vilkpėdės gatvėje, esančio daugiabučių komplekso gyventojai, tačiau vos tik įsikūrę naujakuriai pastebėjo naujojo būsto trūkumus: drėkstančias ir pelijančias sienas, nuo stogo bėgantį vandenį, skęstantį požeminį garažą. Ir tai buvo tik pradžia: šiuo metu, praėjus 10 metų nuo pirmojo skundo, gyventojai vis dar mindo teismų slenksčius, nes daugiabučius stačiusi bendrovė savo darbo broko žmonėms taip ir nekompensavo.

Įstrigę prastos būklės būstuose

Šiuo metu Vilkpėdės gatvėje esančio daugiabučių komplekso gyventojai kovoja su pelėsiu, nuo stogo bėgančiu vandeniu, skęstančiu požeminiu garažu ir daugiabučius stačiusia bendrove. Į „Delfi“ redakciją kreipęsis Vilkpėdės gatvėje esančių 7 ir 9 numeriais pažymėtų daugiabučių atstovas Robertas tikino, kad jau 10 metų jo atstovaujami gyventojai yra įkalinti būstuose, kurių būklė bloga. Anot Roberto, iš pradžių gyventojai tikėjosi, kad statytojas geranoriškai sutiks kompensuoti ar ištaisyti statinių trūkumus, tačiau tokios dienos jie vis dar nesulaukė. Kai kurie butų savininkai bandė parduoti savo būstus, tačiau nesėkmingai: net jei tuose butuose nėra pelėsio ir nuo stogo nevarva vanduo, potencialūs pirkėjai, sužinoję apie namo būklę, pasiūlymo atsisakydavo.

Gyventojų atstovas Robertas pasakoja, kad prasčiausioje situacijoje atsidūrė tie savininkai, kurie butus įsigijo viršutiniuose aukštuose, ir tie, kurių butai kampiniai. „Delfi“ žurnalistus į svečius pasikvietęs vyras rodo skilusias sienas laiptinėse, avarinės būklės balkonus, samanomis dėl drėgmės apaugusias trinkeles vidiniame daugiabučių komplekso kieme. Taip pat skęstantį požeminį garažą, kuriame atsiduria visa drėgmė, lietaus vanduo nuo virš garažo esančio trinkelių grindinio.

Vienas iš viršutinio aukšto gyventojų sutiko įsileisti „Delfi“ žurnalistus į savo namus ir parodyti, kaip atrodo jau dažyta siena, esanti vaikų kambaryje. Anot vyro, kone visa siena buvo pasidengusi pelėsiu, tačiau po stogo tvarkymo darbų ir minimalaus remonto kambaryje dalies pelėsio pavyko atsikratyti. Paklaustas, ar pirkdamas butą jis bent pagalvojo apie tokius galimus iššūkius, pašnekovas patikino, kad nebūtų net sapnavęs.

Kitame žurnalistų lankytame bute, taip pat viršutiniame aukšte, nuolat drėksta siena, nuo kurios krenta tapetai.

Gyventojų atstovas Robertas pasakoja, kad dėl požeminiame garaže varvančio vandens, kuris susimaišo su garažą dengiančiomis statybinėmis medžiagomis, kai kurioms šeimoms teko keisti automobilius: vanduo su priemaišomis palieka baltų dėmių, kurios nenusiplauna.

Gyventojai kreipsis į aukštesnės instancijos teismą

Gyventojai, nesulaukę statytojo veiksmų taisyti trūkumus, patys ėmėsi remonto darbų. Anot minėtų daugiabučių atstovo Roberto, statytojas teismo posėdžiuose teigia, kad nevengia ištaisyti daugiabučių statybos metu padarytų trūkumų, tačiau nei jam, nei gyventojams nebuvo pateikti raštiški įrodymai apie kreipimąsi į namo valdytoją ar bendriją ir darbų sąmatas, pasiūlymus ar pan. Pasak gyventojų atstovo, žmonės samdė ekspertizės specialistus, kurie nustatė statybų metu padarytą broką.

„Kai mes atidengėme stogą, pamatėme, kad yra daug paslėptų defektų. Jie nebuvo niekur aprašyti, mes jų nematėme prieš tai, nes jie paslėpti. Visi trūkumai atsivėrė tik tada, kai atidengėme stogą. Manau, kad tie patys defektai pasimatys, kai pradėsime tvarkyti balkonus, automobilių stovėjimo požeminę aikštelę“, – tikina gyventojų atstovas ir priduria, kad statytojas vengia prisiimti atsakomybę dėl rastų trūkumų.

„Vystytojas nepateikė nė vieno išsamaus argumento, kad ryžtasi remontuoti, ir kokiu pagrindu jie tą dalyką atliks“, – pabrėžė Robertas.

Visai neseniai teismas, trukęs ne vienus metus, paskelbė nuosprendį, kuriuo įpareigojo Vilkpėdės gatvės 7 ir 9 numeriais pažymėtų daugiabučių statytoją gyventojams kompensuoti kiek daugiau nei 226158 tūkst. eurų (atskirai skaičiuojamos 5 proc. palūkanos). Pasak gyventojų atstovo, bendruomenė kreipsis į aukštesnės instancijos teismą, nes priteista suma yra per maža: prašyta pusantro milijono eurų daugiabučių remonto darbams atlikti.
„Mes turime visai kitus skaičius pinigų, kuriuos išleidžiame remontui“, – sako gyventojų atstovas Robertas ir priduria, kad statytojo atstovai teismų posėdžiuose vengė atsakomybės, argumentavo, jog gyventojai stengiasi įrodyti, kad yra defektų, tačiau tai gali būti visai ne statytojo darbo brokas.

Bendrovė nuo komentarų susilaiko

Vilkpėdės gatvėje esančius 7 ir 9 skaičiais pažymėtus daugiabučius statė AB „Viti“. „Delfi“ kreipėsi į bendrovę komentaro dėl susiklosčiusios situacijos. Iš pradžių žadėjusi atsiųsti atsakymus į pateiktus klausimus, po kiek daugiau nei savaitės įmonė nebeatsakė į žurnalistų skambučius. El. laišku informuota, kad jeigu bendrovė nepateikia savo komentaro, publikacija bus leidžiama be jos pozicijos, įmonė atsiuntė trumpą atsakymą: „Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad vyksta teisminis ginčas, pirma instancija tenkino ieškinį iš dalies. Kadangi procesas nėra pasibaigęs, nuo platesnių komentarų susilaikome.“

Tai nėra vienintelis gyventojų ir statytojo ginčas. Lietuvoje situacijų, kai pirkėjai nepatenkinti įsigyto turto būkle, yra daug. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pabrėžia, kad nekokybiškai atliekamą statybos rangovų darbą vienareikšmiškai vertina neigiamai.
„Dėl šios priežasties siekiame, kad statybos įmonės dirbtų atsakingai, profesionaliai ir kokybiškai. Darant prielaidą, kad minėtos situacijos atveju statinys greičiausiai yra ypatingasis, norėčiau akcentuoti, kad Lietuvos statybininkų asociacija yra pateikusi teisės akto pakeitimo siūlymą, kuriame nurodyta, kad ypatingojo statinio statybos rangovas privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų kompetencijas patvirtinančius dokumentus ar korteles. Toks pokytis padėtų išvengti nekokybiškai atliktų statybos darbų ir teisminių ginčų, susijusių su projektų kokybe, nes rangovas privalėtų įrodyti, jog bendrovė yra pajėgi atlikti siūlomą darbą“, – akcentuoja pašnekovas.

Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas Andrius Raščius pabrėžia, kad statybos darbų kokybės garantijų terminus ir atsakomybę už statybos darbų trūkumus nustato Statybos įstatymas ir Civilinis kodeksas. Rangovų (projektuotojų) atsakomybę reglamentuoja Statybos įstatymo 22 straipsnis – Ypatingųjų statinių statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas.

Atestavimą atliekanti organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, gali stabdyti kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustatyti kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti.

Tačiau, pasak teisininko, tai galima padaryti tik šiais atvejais: kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirasti žala; už statybos defektų, paaiškėjusių statinio garantiniu laikotarpiu, nepašalinimą po atestavimą atliekančios organizacijos įspėjimo per ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą (ypatingojo statinio statybos rangovo atveju); jeigu statinio projekto ar statinio ekspertizė atlikta pažeidžiant ekspertizės atlikimo tvarkos reikalavimus (statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės rangovo atveju); kai nustatoma, kad kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas nevykdo valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų; jeigu kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas po atestavimą atliekančios organizacijos įspėjimo per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą nepašalina neatitikčių nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams; kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas po atestavimą atliekančios organizacijos įspėjimo per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu nepateikė atestavimą atliekančiai organizacijai jos prašomų peržiūrai reikalingų dokumentų; kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, sustabdyta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės valstybėje.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas komentuodamas situaciją priduria, kad asociacija įgyvendina statybos sektoriaus skaidrinimo ir skaitmeninimo idėją ir taip skatina tvarią plėtrą ir socialinę atsakomybę.

„Siekiant išvengti nekokybiškai atliktų statybos ar remonto darbų, skatinu bendradarbiauti su tokiais rangovais ar darbininkais, kurie turi Statybininko (STATREG) korteles. Statybininko (STATREG) kortelėje kaupiama visa reikalinga informacija apie darbininką: darbovietė, darbo laiko apskaita, turimos kompetencijos. Lietuvos statybininkų asociacija šias korteles pradėjo išduoti dar 2018 metais, o šiandien STATREG sistema sėkmingai veikia ir įgauna daugiau masiškumo. Statybininko (STATREG) kortelė padeda ne tik disciplinuoti darbą statybvietėje, bet ir ugdo asmeninę darbuotojo atsakomybę. Nekokybiškai dirbdamas asmuo praras kortelę“, – aiškina D. Gedvilas.