Beveik visas atliekas galima panaudoti
Prieš 14 metų Aurelijus pakliuvo į siaubingą avariją ir vos per plauką liko gyvas. Kaip tik tada gimė pirmasis iš trijų vaikų, ir galvoje pradėjo formuotis suvokimas, kad iki šiol visas jėgas ir energiją skyrė ne tam, kam reikėtų.
„Aš pats laimingas galiu būti tik tada, jeigu aplink mane didžioji dauguma žmonių yra laimingi. Ir manau, kad mes turim suvokti, ką darome, prisiimti už tai atsakomybę. Pirmiausia turime prisiimti atsakomybę už mūsų aplinką. Aš, pavyzdžiui, prieš 15 metų pradėjau nuo aktyvaus atliekų rūšiavimo, ir šiandien kone visas atliekas su šeima išrūšiuojame. Tiesa, dar išvežame apie 10 kilogramų per mėnesį nerūšiuotų buitinių atliekų. Visa kita, ką išmetame, išrūšiuojame, ir manau, kad turime panaudoti dar kartą. Kad ir gamindami tuos pačius sienų blokelius ar garso izoliacinę medžiagą, kuri gaisro atveju gali veikti kaip gesinimo medžiaga, tereikia statybų metu užpilti ant perdangos“, – šypsosi A. Bambalas.
Ne veltui įmonės vadovas kalba apie antram gyvenimui prikeliamas statybines medžiagas – savus namus vyras pasistatė būtent iš statybinių atliekų. Suderinęs nuo griaunamų namų likusių čerpių atspalvius, Aurelijus užsidengė namo stogą, vonios kambariuose iš plytelių likučių sukūrė kompozicijas, o rūsio grindis įrengė iš jau naudotų prekybos centre plytelių, išsaugotų rekonstruojant patalpas. „Turime pačių specialiai tam kurtus įrankius“, – sako Aurelijus, o namas atrodo spalvingas ir gyvas.
„Tikiu (noriu sakyti žodį „žinau“, bet iš tikrųjų nežinau, labiau tikiu), kad ateisiu į šitą pasaulį dar kartą, ir, duok Dieve, kad jį pamatyčiau sveiką ir besisukantį. Gal Šiaurės ir Pietų ašigaliai bus susikeitę, bet noriu tikėti, kad čia gyvens protinga civilizacija – žmonės, kurie gerbia, myli, saugo, tausoja ir... negalvoja, kaip išskristi į Marsą po 5 metų, kai čia bus nebeįmanoma gyventi“, – nepaisydamas niūrių ateities prognozių pozityviai svarsto A. Bambalas ir sako, kad nors jo žodžius galima priimti tiesiogiai, tačiau to daryti nebūtina. Trijų vaikų tėtis tiki, kad pasaulį, koks jis bus ateityje, pamatys per savo vaikus, anūkus bei proanūkius. Pašnekovas pažymi norintis, kad jiems šiame pasaulyje užtektų švaraus oro, vietos gyventi ir kurti šeimą.
Ekologiški namai ir gyvenimo būdas – vienintelė ateitis
A. Bambalas vadovaujasi praktikoje pasitvirtinusiu požiūriu į šiuolaikinio namo statybą – medžiagas jis renkasi netaupydamas, bet kiek įmanoma natūralesnes. Anot vadovo, pati brangiausia klaida yra madų vaikymasis. „Pavyzdžiui, klientai dažnai pageidauja didelių langų, o siekiant namą pritaikyti įvairioms klimato sąlygoms: ir karštai vasarai, ir šaltai žiemai, šis pasirinkimas ypač svarbus, – pasakoja A. Bambalas. – Nors šiandien rinkoje dėl gerų savybių ir kainos populiariausi plastikiniai langai, statant namą verta apsvarstyti ir aliumininius langus, tarnausiančius bent 40 metų. Taip pat rekomenduoju atsiminti, kad langams nepakanka būti tik šiltiems, reikia įsidėmėti ir langų garantijos trukmę. Stiklo paketams tai yra 12 mėnesių, furnitūrai – daugiausia 24 mėnesiai, o langui – 60 mėnesių, bet ar po 5 metų mes galime juos keisti? O sienoms mūsų įmonė suteikia... 200 metų funkcinę garantiją. Turbūt skirtumas akivaizdus visiems. Plastikinius langus iš tikrųjų reikėtų keisti bent kas 20 metų, o tai jau lemia labai dideles pinigų ir laiko sąnaudas. Nėra nieko amžino, bet savo laiką ir planetos išteklius galime taupyti labiau, todėl verta pagalvoti apie brangesnes medžiagas, kurios ilgiau tarnauja ir ilgainiui labai taupo ir šeimos biudžetą, ir planetos išteklius, nes nebereikia naujų remontų, nesikaupia šiukšlių kalnai.“
Pašnekovo teigimu, jo vadovaujama įmonė stengiasi nuo pradžios iki galo užtikrinti kokybišką darbų atlikimą. „Mokomės daryti gerus dalykus nuo pat pradžių, nuo mažiausios sistemos dalies. Dedame geras brangesnes priemones, kurios gaminamos iš paprastų, kiekvienam žinomų medžiagų be kodų, žodelių nano ar priešdėlių prieš frazes, nusakančias medžiagų sudėtį. Kai klientas tavimi pasitiki ir žino, kad buvo teisus pasirinkdamas, dėkoja, matai jo švytintį veidą, supranti, kad tai, ką darome, yra gerai. Žinoma, būna visko ir neretai. Pasitaiko situacijų, kai koją pakiša žmogiškasis veiksnys ir nuolat besikeičiantys techniniai bei įstatyminiai reikalavimai. Bet mes nesame robotai, o jei ir būtume, būtų kitokių bėdų. Nepavykus galvojame, kaip galėtume norus įgyvendinti kitu būdu, visada mokomės ir iš savo, ir iš svetimų klaidų. Mūsų darbo metodika leidžia sumažinti šiukšlių kiekį iki dabartinio mūsų statomo namo minimumo. O tai ir yra mano tikslas“, – sako A. Bambalas.
Tikslas – ilgaamžiai ir patvarūs namai
Aurelijus sako jaučiantis itin didelę atsakomybę dėl kiekvieno statomo namo. Jo tikslas ne komercija, o ekologija ir ilgaamžiškumas, kad name galėtų gyventi kelios kartos. „Aš esu statybininkas-vadovas, man įdomūs procesai, man įdomu, kaip švariai, gerai ir greitai pastatyti būstą, kuris galėtų stovėti ilgus metus. Net jeigu būtų labai didelė gamtos katastrofa, klasikinio keturšlaičio mūsų statomo tipo pastatams būtų padaryta tikrai menka žala, – tikina jis. – Mūsų klasikiniuose namuose sudėtos šimtametės inžinerinės žinios, bandymai ir tik pasiteisinusios sistemos.“
Pašnekovo teigimu, medžiagos ir žinios, kurias jis naudoja namų statybai, ilgus metus buvo taikomos statant namus Skandinavijos klimate, kur siaučia stiprūs vėjai. Tokie namai statomi pagal specialų planą, parenkant sprendimus, kurie leistų namui būti aptakiam ir tvariam, iki minimumo sumažinant vėjo ir kitų sudėtingų meteorologinių sąlygų įtaką. „Kalbant apie žemės drebėjimą, jam labiausiai neatsparūs pastatai, turintys gręžtinius pamatus. Kodėl? Nes jie labiausiai „prisiūti“ prie vienos vietos, yra mažo pamatų atramos ploto. Tokiu atveju vykstant žemės drebėjimui namo viršus juda labiausiai, o pamatas bando nejudėti visai, nes jis nejudria jungtimis sujungtas su žeme. O plokštiniai pamatai, jeigu dreba žemė, važinėja kaip slidės, ir tikimybė namui sugriūti yra mažesnė kelis kartus“, – sako A. Bambalas.
Jis pažymi, kad visi įmonės statomų namų stogai konstruojami taip, kad vienodai laikytų apkrovą, o atsiremtų tik namo sienų perimetru. Tik lauko sienos laiko visą namą net jei tarp sienų ir 25 metrų atstumas.
„Keturšlaičio santvarų konstrukcijos stogo griuvimo tikimybė yra išmesta net iš teorinių galimybių sąrašo, – juokiasi Aurelijus ir dar kartą primena: – Kada nors ketinu čia sugrįžti.“ O ar juokauja, ar kalba rimtai, žino tik jis vienas.
„Norėčiau, kad po 500 metų Žemė žydėtų, dūgztų bitės, ir protinga civilizacija, vadinanti save žmonėmis, prisiimtų visa atsakomybę už per gyvenimą sukurtą gėrį ir... šiukšles, – sako A. Bambalas. – Galvokime, kaip palikti žemę sau kuo mažiau ją teršiant ir išnaudojant neracionaliai. Gyvybės ciklas yra atsinaujinantis, tik mes tai pamiršome jau prieš kelis dešimtmečius ir naudojame kitų kartų žemės resursus.“