Pagrindiniai aspektai, į ką atkreipti dėmesį, perkant būstą
Vilnius – bene greičiausiai augantis miestas. NT rinka sostinėje yra aktyviausia, būstų paklausa čia didžiausia. NT plėtotojai stengiasi visuomet turėti, ką pasiūlyti pirkėjams, todėl dažnai butus parduoda dar brėžiniuose, nepastatytuose pastatuose, negyvenamosios paskirties patalpas parduoda kaip butus, o kai kurie, susidurdami su žemės sklypų trūkumu, daugiabučius stato pačiose keisčiausiose vietose. Tačiau lemiamą sprendimą visuomet priima pirkėjas, todėl, prieš perkant butą, reikia atkreipti dėmesį į perkamo NT paskirtį, vietą, pastato technines savybes ir įsitikinti, kad pirkinys bus vykęs ir dėl jo neteks gailėtis.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Kazickienė „Delfi TV“ laidoje „Keturios sienos“ sako, kad gyventojai aktyviai kreipiasi į inspekcija ir klausia ne tik apie šalia jų namų vykstančias statybas, jų teisėtumą, bet ir apie techninius reikalavimus naujos statybos pastatui ar pastatams, kuriuose jie norėtų įsigyti NT. Taip par būna ir skundų.
„Gauname ir užklausų, ir skundų. Skundai ne visą laiką būna pagrįsti. Dažniausiai klausiama esminių dalykų: apie automobilių stovėjimo vietų skaičiaus reikalavimus, vaikų žaidimų aikšteles ir pan.“, – sako A. Kazickienė.
Pašnekovė tęsia, kad žmogus, prieš pirkdamas butą, turėtų pasidomėti, kokia paskirtis yra įrašyta NT registro išraše.
„Tikiuosi, kad kai žmogus perka, jis žino, ką perka. <...> Butai skirti gyvenimui, tai jei reikia gyvenimui skirto NT, tu ir perki butą, o ne sandėlį, garažą ar pan. Nes patalpos yra naudojamos pagal paskirtį. Bet kokios paskirties patalpoms yra keliami tam tikri saugos, higienos reikalavimai, kurie privalo atitikti projektą ir turi būti pastatyta taip, kaip tame projekte numatyta. Projektuotojas prisiima atsakomybę, rengdamas tą projektą, jis vadovaujasi teisės aktais, techniniais statybų reikalavimais“, – pabrėžia VTPSI atstovė.
Reikalavimai butui nepriklausomai nuo to, kokios paskirties pastate jis yra, pasak A. Kazickienės, yra vienodi: taikomas tas pats statybos reglamentas.
„Gyvenamosios paskirties patalpoms taikomi tam tikri insoliacijos reikalavimai (išlaikyti tarp kovo 22 ir rugsėjo 22 dienos turi būti saulės šviesos ne mažiau kaip 2,5 val.), automobilių stovėjimo vietos vienam butui skaičiuojamos atitinkamai, turi būti vaikų žaidimo aikštelės, kurios irgi yra skaičiuojamos nuo butų kiekio pastate. Minimalus plotas turėtų būti 50 kv.m. Triukšmo reikalavimų reiktų nepamiršti ir pan.“, – į ką atkreipti dėmesį vardija pašnekovė.
Ji priduria, kad kalbant apie triukšmo reikalavimus, pirkėjui reiktų žinoti, jog naujai statomuose gyvenamosios paskirties daugiabučiuose garso izoliacijos klasė turi būti ne mažesnė nei „C“, o kitos paskirties patalpų paskirtį keičiant į gyvenamosios paskirties – taip pat ne mažesnė nei „C“.
Suabejojo projekto tinkamumu
Šiomis dienomis gyventojai – itin aktyvūs. Klausimų dėl statinių tinkamumo ir kokybės sulaukia ne tik atsakingos institucijos, bet ir žiniasklaida. „Delfi Būstas“ skaitytojai dar praeitų metų rudenį teiravosi, ar Vilniuje, Ozo gatvėje, šalia „Impuls“ sporto klubo statant naują daugiabutį, yra išlaikomi privalomi atstumai nuo kito pastato.
Daugiabučio projektą čia vystančios bendrovės „Homa“ vykdančioji direktorė Jurgita Kveselaitė dalyvauti laidoje „Keturios sienos“ ir papasakoti apie gyventojų klausimų sulaukusį projektą negalėjo, tačiau informacijos pateikė raštu.
Pasak jos, bendrovė dirba pagal aukščiausius kokybės ir etikos standartus ir visi vystomi projektai, kaip ir šis, atitinka statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004: išlaiko atstumų, insoliacijos bei daugelį kitų reikalavimų.
„Atkakliai dirbame, kad būstas mūsų projektuose būtų ne tik butas, bet ir turininga aplinkinė infrastruktūra. Sporto aikštynai, gamtos kaimynystė, puikiai integruota susisiekimo sistema, apgalvos laisvalaikio zonos vaikams, senjorams bei aktyvų gyvenimo tempą mėgstantiems žmonėms“, – pažymi bendrovės vadovė.
Ji tęsia, kad šiame projekte yra atliekama sporto paskirties pastato rekonstrukcija. Užbaigus projektą ir pilnai įgyvendinus visus statybų darbus, rekonstruotame pastate ne daugiau nei 49 proc. patalpų sporto paskirties pastate bus gyvenamosios paskirties patalpos/butai.
„Pagal įstatymų reglamentuojamus teisės aktus, rekonstruojant sporto paskirties, komercinės, administracinės ir/ar kitos paskirties pastatus, gyvenamosios paskirties patalpų gali būti ne daugiau nei 49 proc. iš numatomo bendro pastato ploto, o komercinės, sporto ir pan. paskirties patalpų turi būti ne mažiau nei 51 proc. Nurodytomis proporcijomis vadovaujamės vystant šį projektą“, – aiškina J. Kveselaitė.
„Delfi Būstas“ taip pat pasiteiravo „Homa“ vykdančiosios direktorės, kokios paskirties patalpos numatytos tose erdvėse (pirmų trijų aukštų), kurių langai nukreipti į sporto pastato sieną. Pasak pašnekovės, pirmuose aukštuose patalpos, kurių dalis langų atsiveria į sporto klubo pastatą, yra butai.
„Jų kaina yra vidutiniškai 20 proc. mažesnė už kv/m, nei kitų butų. Kaip visuose NT projektuose, taip ir šiame projekte, vystomi butai yra įvairūs: skiriasi jų dydis, kaina, lokacija. Tačiau džiaugiamės, kad mūsų siūloma kainodara pritraukia įvairaus segmento pirkėjus. Pigesni butai dažnai pasirenkami investicijai ar kaip laikinas būstas jaunoms šeimoms. Daugelis klientų įvertina visus „Paukščių tako“ lokacijos bei infrastruktūros privalumus, siūlomas projekto pridėtines vertės ir apsisprendžia įsigyti būstą šiame projekte“, – teigia pašnekovė.
Reikia įvertinti, ar būstas atitinka gyvenamosioms patalpoms būtinus reikalavimus
Laidoje dalyvavęs Vilniaus miesto vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad sostinėje yra statoma, rekonstruojama įvairių paskirčių pastatai, kuriuose yra būstas. Tokiais atvejais svarbu vertinti, kad būstas atitiktų gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus.
„Daugybė institucijų prisideda prie projektų patikrinimo ir bet kokiu atveju, jeigu yra numatoma patalpas parduoti kaip gyvenamosios paskirties, yra patikrinama insoliacija, t. y., kiek valandų saulė šviečia per langus, triukšmo, higienos, taršos reikalavimai. Jeigu matoma, kad patalpos tokių reikalavimų neatitinka, tai negali būti vertinama kaip gyvenamosios paskirties būstas“, – sako M. Pakalnis.
Kalbėdamas apie atstumus tarp pastatų, taip pat ir apie minėta pavyzdį Ozo gatvėje, pašnekovas pažymi, kad jeigu yra išduodamas statybos leidimas, reiškia, visus reikalavimus pastato projektas atitinka.
„Nereiškia pamiršti, kad gali būti buto langai į dvi puses, gali būti, kad tos patalpos, kurios yra arčiau kito pastato, bus skirtos laiptinėms, koridoriams ir pan. Tokiose patalpose žmonės negyvena ir jiems jau nėra taikomi apšviestumo reikalavimai, gali būti pakankamai kompaktiškų sprendimų. Viskas priklauso nuo pastato architekto, jis turi rasti tokį sprendimą, kad patalpos, kuriose gyvens žmonės, bus būstas, kad jos atitiktų gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus. Kartais, jeigu jos tų reikalavimų neatitinka, tada tose vietose atsiranda kūrybinės dirbtuvės, poilsio patalpos ir kitokios erdvės ir jau žmogus, įsigydamas tokias patalpas, visada turėtų pagalvoti, kodėl jos nebuvo pavadintos butu“, – pabrėžia pašnekovas.
Vilnius nuėjo ilgą kelią
Perkant būstą, žmogus perka ne tik erdvę, kur gyvens, bet ir tos erdvės aplinką. Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto, sostinėje yra vietų, kurios gali tapti pavyzdžiu kitiems vystytojams.
„Mes praėjome didelį kelią su būstų statyba. Jeigu lygintume būstus, kuriuos statėme prieš 15-20 metų, tai jie jau dabar neatitinka dabarties reikalavimų. Iš tikrųjų, turėjome labai ilgą modernizmo periodą, kai buvo statomi dabartiniai sovietiniai mikrorajonai, kai nebebuvo aišku, kur yra „mano“, o kur – „bendra“. <...> Ir labai gerai, kad, kaip ir visas pasaulis, grįžome atgal prie perimetrinio užstatymo, kai turime aiškiai identifikuotą gatvės erdvę, kurioje telkiasi viešasis gyvenimas, kavinės, parduotuvės ir kitos paslaugos, kurios kuriasi pastatų pirmuosiuose aukštuose. Ir tuomet turime dalinai arba pilnai uždarus kiemus, kurie skirti gyventojams, gyventiems tame kvartale. Vienas pirmųjų tokių projektų buvo Paupyje“, – sako miesto architektas.
Daugiau apie svarbiausius dalykus, į ką atkreipti dėmesį, renkantis būstą, žiūrėkite laidoje „Keturios sienos“.