Ilgametė svajonė – vištidė
Kaip apie save pasakoja S. Vaišnoraitė-Blusienė, ji daugiau nei dešimtmetį dekoruoja renginius, taip pat padeda naujakuriams įsirengti butus. Šalia to kaunietė su šeima turi ir sodybą, kurioje verda tikras gyvenimas – čia Skaistė prižiūri savo šiltnamį, augina gyvūnų ir įgyvendina taip vadinamus „pasidaryk pats“ projektus.
Tiesa, pašnekovė sako, jog meilę gamtai jautė dar nuo mažų dienų. Mat dar būdama vaikas Skaistė kartu su seneliu vykdavo žvejoti, grybauti, todėl polinkis gamtai yra išlikęs iki šiol. Kaunietė tikina visada žinojusi, jog turės savo sodybą.
Įsigijusi sodybą netoli Kauno, Skaistė su savo šeima čia įkūrė tikrą ramybės kampelį, kurio akimirkomis dalinasi ir savo „Instagram“ paskyroje.
Vienas naujausių ir sekėjų dėmesio sulaukusių Skaistės projektų – vištidė. Pašnekovė tikina, kad įsirengti vištidę buvo jos ilgametė svajonė.
„Kiti gal pirštą prie smilkinio pasukiotų apie tai išgirdę, – šypsosi Skaistė. – Bet vieni važiuoja žvejoti, kiti turi kitų veiklų, o sodyba ir gyvūnai yra mano hobis.“
Šiuo metu Skaistės vištidėje jau gyvena 20 viščiukų.
Vištidė geresnė nei namas
Toliau S. Vaišnoraitė-Blusienė papasakoja, kaip atrodė vištidės įrengimo darbai. Anot pašnekovės, toje vietoje, kur dabar stovi vištidė, augo senos slyvos, todėl, sako Skaistė, viską reikėjo įrengti nuo nulio.
Pašnekovė tęsia, kad daugiausiai prie vištidės įrengimo prisidėjo jos vyras, tėtis ir tėčio brolis, o pati Skaistė rūpinosi medžiagomis ir užtikrino, kad darbai vyktų sklandžiai. Žinoma, sako kaunietė, ir ji pati atliko kai kuriuos darbus, tačiau buvo ir tokių, kuriems reikėjo vyriškos jėgos.
Tiesa, pašnekovė šypsodamasi sako, jog jos vištidė yra pastatyta iš geresnių medžiagų nei pats sodybos namas. Pavyzdžiui, sako Skaistė, vištidei buvo naudota džiovinta ir kalibruota mediena, apšiltintos grindys ir stogas, įvesta vėdinimo sistema.
Kita vertus, ne visos vištidės statyboms reikalingos medžiagos buvo visiškai naujos. Štai pašnekovė tikina vištidės langą radusi skelbimuose ir įsigijusi jį už mažiau nei 10 eurų. Taip pat vištidei naudotos senos durys, o nemažai daiktų prikelti antram gyvenimui.
Paklausta, kaip kilo idėja pastatyti tokią unikalią vištidę, S. Vaišnorienė-Blusienė tikina- panašių vištidžių idėjų ji yra mačiusi daug, tiesiog reikėjo atsirinkti tai, kas labiausiai patiko jai pačiai.
Dažė su fasadiniais dažais
„Kai stačiau vištidę, buvo žmonių, kurie sakė, kam čia reikia, juk viskas bus apdergta. Bet aš puikiai suprantu, kad auginu vištas. <...> Tiesiog jeigu neprižiūri, tada net nesinori įeiti į tą vištidę, o mano tikslas yra toks, kad išlaikyčiau bent jau estetinį vaizdą ir kad vištidė neriestų nosies“, – komentuoja pašnekovė.
Ji priduria, kad kas porą savaičių vištidėje atlieka generalinį valymą, todėl vištidėje net ir su gyventojais išlaikoma švara.
Tiesa, ne ką mažiau svarbus buvo ir vištidės dažymo procesas. Kaip sako pašnekovė, kadangi jau ne vienerius metus padeda žmonėms įsirengti butus, ji turi nemažai žinių apie dažus ir aliejus.
„Jau kam nereikia gailėti pinigų, tai geriems dažams“, – įsitikinusi kaunietė.
Skaistė tęsia, jog tiek vištidės išorę, tiek vidų dažė su fasadiniais dažais. Tokį sprendimą nulėmė faktas, kad nors vištidė bus šildoma ir žiemą, vis tik temperatūrų skirtumų nebus išvengta. Jei sienos būtų dažytos ne su fasadiniais ar tiesiog nekokybiškais dažais, tikina pašnekovė, į vištidę lengvai įsimestų pelėsis.
Baigdama pasakoti istoriją apie savo vištidę, Skaistė išduoda, jog ateityje vištidėje bus įrengtos laktos – mat dabar viščiukai dar per maži ant jų miegoti. Taip pat laikui bėgant Skaistė planuoja sutvarkyti ir aplinką aplink vištidę.
