Jei anąsyk nespėjote susipažinti su Klaudijumi ir Gintare, tai galite padaryti dabar. Kaip pasakoja Gintarė, nors pora gyvena pačioje sostinės širdyje ir tiesiog dievina savo senamiesčio dvasia alsuojantį butą, visgi pirmai progai pasitaikius sprunka kuo toliau nuo civilizacijos.

Pavyzdžiui, sako Gintarė, vasaromis miestą pora iškeičia į vienkiemį, kurio neranda net navigacija.

„Kartu esame jau 10 metų ir galvojome, kad šiemet gal jau pagaliau susituoksim, bet vietoje to nusipirkome lūšnelę, kurią bandysime paversti trobele“, – šypsodamasi sako Gintarė.

Lūšnelė, kurią vilniečiai bandys paversti trobele, yra 65 km nuo sostinės ir vos 5 min. kelio nuo poros pamėgto vienkiemio. Pačios lūšnelės plotas siekia 40 kv. metrų, o kartu su ja pora įsigijo ir 2,7 ha sklypą. Už visą šį pirkinį Gintarė ir Klaudijus sumokėjo 9 tūkst. eurų.

Kaip tikina vilniečiai, lūšnelės raktą jie gavo 2024 metų sausį, o darbus pradėjo iškart po mėnesio. Pirmuosius lūšnelėje atliktus darbus galite pamatyti „Youtube“ platformoje.

Netikėti radiniai lūšnelėje

Palyginus su pirmaisiais apsilankymais lūšnelėje, tolimesni Klaudijaus ir Gintarės nuotykiai ten – kur kas ekstremalesni. Bet apie viską – nuo pradžių.

Apsilankę lūšnelėje orui jau gerokai pavasarėjant, vilniečiai tęsė lūšnelės pavertimo trobele darbus. Šįkart poros tikslas buvo surinkti senus lūšnelėje esančius rakandus, nupjauti kieme augančius krūmynus, uždengti stoge esančias skyles.

Tik į darbo vietą vilniečiams šįkart teko kiek paėjėti – mat kelias, kuriuo Klaudijus ir Gintarė važiavo į savo lūšnelę, buvo gerokai pažliugęs. Tiesa, Gintarė šypsodamasi sako, kad dabar į lūšnelę atvyko jau tinkamai pasiruošusi – su guminiais botais.

Įžengę į lūšnelę, vilniečiai pirmiausia aprodė, kokių nematytų lobių rado pastate. Matyti, jog užgyvento turto čia – išties nemažai. Pavyzdžiui, vaizdo įraše pora parodo, ką aptiko senuose stalčiuose. Tai – ir sąskaitų laiškai, ir seni prietaisai, ir net mobiliojo telefono pakrovėjas.

Lūšnelės tvarkymo darbuose dalyvauja ir vilniečių šuo Mūza

Pradėjusi tvarkyti krosnį, Gintarė rado dar įdomesnių daiktų – senų stalo įrankių, skutimosi peiliuką, tačiau daugiausia lūšnelėje rasta senų vinių.

Susitvarkę lūšnelės viduje, vilniečiai perėjo į lauką, kuriame nupjovė aplink lūšnelę augančius krūmynus. Pirmiausia šį darbą Gintarė bandė atlikti su pjūkliuku, tačiau, kaip ji pati sako, tai buvo tikra vargo vakarienė.

Po kurio laiko iš savo antrosios trobelės pora atsivežė benzopjūklą – jį įdarbinus, krūmynų kirtimo darbai ėjosi kur kas sparčiau.

Ekstremali situacija

Ir vis dėlto, tikrieji nuotykiai prasidėjo porai jau baigus darbus ir susiruošus vykti namo. Dar atvažiavusi prie lūšnelės Gintarė parodė, kiek daug vandens susitelkę aplinkui. Pasak vilnietės, lūšnelę jiems pardavę žmonės tikino, kad jei bus noro čia įrengti tvenkinį, ši vieta tam labai tinkama.

Apžvelgdama aplinkui susikaupusį vandenį Gintarė juokauja, jog tvenkinio įrengti nė nereikės – jis čia susiformuos savaime.

Vilniečiai seną lūšnelę nori paversti jaukia trobele

Juokas juokais, bet tokios oro sąlygos vilniečiams iškrėtė tikrą šunybę. Įsėdę į savo automobilį ir susiruošę vykti namo, Klaudijus ir Gintarė suprato užklimpę. Po įvairių Klaudijaus bandymų pajudinti mašiną pora galiausiai nutarė naktį praleisti savo netoliese esančioje antrojoje trobelėje.

Kitą rytą Klaudijus jau ėmėsi rimtesnių priemonių mašinai iš purvo ištraukti. Šis bandymas buvo sėkmingas – vilniečiai galėjo grįžti namo.

Apie tai, kaip klostėsi tolimesni Klaudijaus ir Gintarės nuotykiai, žiūrėkite „Youtube“ platformoje.