– Pirmiausia, apie Jūsų veiklą. Turite namų tvarkymo paslaugų verslą. Kaip gimė ši idėja?
– Namų priežiūros įmonė „Balti namai” skaičiuoja jau ketvirtus veiklos metus. Visa ši idėja gimė iš mano pačios namų tvarkytojos patirties Skandinavijoje. Po kelerių metų emigracijos, grįžus į Lietuvą, namų priežiūros idėja manęs nebepaleido. Suvokiau, kad ši paslauga yra labai reikalinga ne tik anapus Baltijos, bet ir pas mus. Tai nebuvo jokia naujovė, tačiau iš karto žinojau, kokiu keliu eisime. Paslaugas teikiame pagal paslaugų teikimo sutartis, atsiskaitymas už paslaugas tik banko pavedimu pagal sąskaitas faktūras, jokių grynų pinigų. Tai itin patiko klientams. Po kurio laiko susiaurinome teikiamų paslaugų spektrą ir likome tik prie periodinės namų priežiūros, t.y. namų tvarkymo paslaugas teikiame, pas klientą atvykdami, kas savaitę ar dvi.
– Ar žmonės Lietuvoje linkę namų tvarkymą patikėti profesionalams? Kodėl?
– Kuo toliau, tuo labiau. Tai visiškai suprantama, kai gyvenimo tempas nė neketina sustoti. O ir finansinės galimybės leidžia pasisamdyti pagalbą iš šalies. Namų šeimininkai pripranta prie namų tvarkymo periodiškumo. Namų tvarkytoja tampa svarbia pagalba, be kurios sunku susitvarkyti ir išlaikyti visus keturis namų kampus. Tai puikiai parodė įvestas karantinas, kai kuriam laikui buvome sustabdę savo teikiamas paslaugas. Namų tvarkymo paslauga leidžia ne tik dirbti ar vykdyti kitas savo pareigas, bet atsipūsti ir pailsėti.
– Esate gyvenusi ir Skandinavijoje. Koks skandinavų požiūris į namus? Koks ryšys su namais?
– Manyčiau, kad skandinaviški namai ir požiūris į juos, mane pačią ir pastūmėjo eiti toliau šia linkme. Skandinavai reguliariai prižiūri ir rūpinasi savo namais. Ir jų vidumi, ir išore. Žinoma, visko būna. Tačiau ne veltui pasaulis žavisi skandinavišku stiliumi. Tas stilius susideda ne tik iš gražių daiktų ir interjero. Svarbiausia dalis – kuriamas jaukumas. Užeini ir atrodo taip gera, šilta, visko tiek, kiek reikia. Daiktai turi savo paskirtį ir vietą. Didelis dėmesys skiriamas natūraliems audiniams, medžiagoms, ilgaamžiškumui. Patys skandinavai savo būdu pakankamai šalti žmonės, tačiau jų kuriami namai labai maloniai šildo. Tikrai daug iš ten parsivežiau.
– Kuo skandinavai požiūriu į namus skiriasi nuo lietuvių? O gal kaip tik mes labai panašūs?
– Sunku pasakyti. Ir lietuviai, ir švedai myli savo namus ir jais rūpinasi. Nenorėčiau absoliutinti ar lyginti.
– Jūs taip pat rašote tinklaraštį, esate aktyvi socialiniuose tinkluose. Kokia pagrindinė Jūsų skleidžiama žinutė auditorijai?
– Pagrindinė žinutė – susitvarkyk ir viskas bus gerai.
– Kodėl skleidžiate tokią žinutę?
– Nes per savo pačios namų tvarkymosi patirtį supratau, koks stiprus ryšys tarp tvarkingų namų ir vidinės ramybės. Kad vidinis chaosas neleidžia susitvarkyti ne tik namų, bet ir minčių, dienotvarkės, nepavyksta tinkamai susiplanuoti laiko, susiorganizuoti patogios tvarkos stalčiuose. O netvarkingi namai, sukuria vizualinį triukšmą, kuris ne tik neleidžia ilsėtis savo pačių namuose, bet dar ir erzina, sukelia visą virtinę nemalonių emocijų, nerimą, dirglumą.
– Ar sulaukiate grįžtamojo ryšio? Koks jis?
– Savo tinklaraštį „Susitvarkyk” pradėjau rašyti prieš beveik trejus metus. Rašiau labai „banguotai“, kurį laiką buvau išvis nustojusi rašyti. Ūgtelėjus antram vaikui, jam dabar 1,4 metai, grįžo jėgos ir noras rašyti toliau. Nusprendžiau nenuoseklų tvarkymosi paieškų dienoraštį paversti į naudingą namų priežiūros patarimų paskyrą Instagram platformoje. Norėjau pažiūrėti, ar ši tema yra aktuali. Ir nuoširdžiai nustebau, kokio susidomėjimo, per keletą mėnesių „Susitvarkyk“ paskyra sulaukė. Nuolat nustembu ir labai džiaugiuosi, kai gaunu padėkos žinučių, kad namuose tvarkymasis einasi lengviau. Kad skaitytojams grįžta pasitikėjimas savo jėgomis, kad buitis nebe tokia varginanti ir atsiranda motyvacijos susitvarkyti.
– Apie tvarką namuose: kurią namų užduotį sunkiausia atlikti Jums pačiai? Kaip priverčiate, motyvuojate save tai daryti?
– Vis labiau pastebiu, kad mano nemėgstamiausias darbas – dulkių valymas. Sunku visuomet laiku sutvarkyti skalbinius, kad jie nevirstų į švarių drabužių krūvą, o iš karto atsidurtų jiems priklausančiuose komodos stalčiuose. Visokių dienų būna. Kartais labai lengva viską pasidaryti. Kartais, kai naktimis vaikai prastai miega ir jaučiu didelį nuovargį ar užgriūna šūsnis darbo reikalų, susidoroti su buitimi tampa sunkiau. Elementariai nebelieka tam laiko ir energijos, Stengiuosi išnaudoti laisvas minutes, kai gaminu maistą ar vaikai turškiasi vonioje. Mane motyvuoja suvokimas, kad tvarkymosi darbas galbūt ir nėra pats maloniausias, nes tikrai yra mielesnių širdžiai veiklų, tačiau atlikto darbo rezultatas suteiks pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi. Atneš ramybės ir džiaugsmo savo namais. Į namų tvarkymą pradėjau žiūrėti ne per žodžio „reikia“ prizmę, o per žodį „noriu“. Noriu susitvarkyti namus, kad juose galėčiau ilsėtis. Šiandien noriu išsiplauti grindis, kad savaitgalį galėčiau praleisti su šeima.
– Įvairiuose šaltiniuose yra daug patarimų, kaip tvarkyti namus. Vienur patariama, kad geriau būstą švarinti kiekvieną dieną po truputį, kitur rekomenduojama vieną savaitės dieną paskirti generaliniam tvarkymuisi. Kaip Jūs pati tvarkotės namus, kokia Jūsų sistema? Ką rekomenduojate savo sekėjams?
– Bet kuri namų tvarkymosi sistema turėtų atitikti kiekvieno žmogaus individualius poreikius ir gyvenimo būdą. Pati aš esu už kasdienę namų tvarkymosi rutiną, kurią sudaro šeši darbai: pasikloti lovą, sutvarkyti ir nuvalyti paviršius vonioje bei virtuvėje, sutvarkyti indus, patikrinti grindis, surinkti ne vietoje esančius daiktus, sutvarkyti skalbinius. Šie darbai man padeda išvengti chaoso namuose. Namuose reikia atlikti ir valymo darbus: išsivalyti vonios kambarį, nusivalyti dulkes, išplauti ir išsiurbti grindis, pasikeisti patalynę. Šiuos darbus, kiekvienas gali daryti atsižvelgiant į savo gyvenimo būdą bei užimtumą. Stengiuosi, prie kasdienės namų tvarkymosi rutinos atlikti po vieną iš išvardintų valymo darbų. Jei kažkurį praleidau ir nespėjau atlikti, padarau kitą dieną, o jei aplinkybės susiklostė taip, kad laiko valymui liko tik savaitgalį, pasiskirstau darbus taip, kad per visą savaitgalį susitvarkyčiau.
– Besisukdama būsto ir tvarkos sferose turbūt susidarėte įspūdį apie lietuvių požiūrį į tvarką namuose. Koks jis?
– Lietuviai yra tvarkingi ir kruopštūs žmonės. Rūpinasi savo namais, stengiasi juos prižiūrėti. Namų tvarka namuose, mūsų šalies žmonėms, labai svarbi. Namų šeimininkai ieško geriausių sprendimų, kaip gražiai ir patogiai gyventi.
Tačiau pastebiu, kad daug kur pritrūksta paprastumo ir praktiškumo namuose. Pasirenkami daiktai, kurie reikalauja daugiau priežiūros. Dažnai net baldų ar daiktų pardavėjai negali tiksliai atsakyti, kaip prižiūrėti jų parduodamą daiktą. Todėl sakyčiau, kad grožis nugali praktiškumą, o tuomet prasideda vargas buityje.
– Jūs turite ne vieną veiklą: rašote tinklaraštį, turite savo verslą, esate mama. Kaip viską suspėjate?
– Nesakau, kad suspėju. Kažkas nuolat nukenčia. Kartais apleidžiu rašymą ir susikoncentruoju į šeimą bei verslą, kartais atvirkščiai – darbai ima viršų ir jaučiuosi skolinga šeimai. Suspėti padeda žmonės esantys aplinkui, kurie pridengia kažkurią iš mano veiklų, kai to labiausiai reikia. Suprantu, kad idealaus veiklų suderinamumo nepasieksiu. Visko mesti taip negaliu, o ir nenoriu. Todėl jau kuris laikas geriausias sprendimas – pasitikėti žmonėmis, kurie gali padėti. Verslą po truputį vis daugiau perleidžiu į sesers rankas, sūnumi padeda pasirūpinti auklė, o dukra – darželis. Turiu nuostabų vyrą, su kuriuo puikiai dalinamės šeimyninėmis pareigomis. Kai reikia, paprašome senelių pagalbos. Po truputį, aplinkui save buriu komandą, kuri gali padėti įvairiais klausimais.
– Jūsų ateities planai. Kokią ir kur save įsivaizduojate po dešimties metų?
– Jau kuris laikas nebeplanuoju ir nebestatau savęs į kažkokias vietas ar vaidmenis. Pasvajoju, ko ir kaip norėčiau, tačiau leidžiu sau neišsikelti didelių tikslų, taip mažiau tenka nusivilti. Darau savo darbą, einu pirmyn, o kur nueisiu, pasidalinsiu po dešimties metų.