Reido metu buvo patikrintos kelios gaudyklės, pažeidimų nenustatyta. Kažkada mariose siautėjęs vėjas ir škvalas pridarė vienai žvejų gaudyklei daug nuostolių: pusė gaudyklės buvo suniokota ir išlaužyta. Žvejai negalėjo žvejoti ir tvarkė savo gaudyklę.
Greitai keisis taisyklės
„Išplaukėm į Kuršių marias verslinės žvejybos kontrolei, tuo pačiu ir mėgėjų žvejybos kontrolei. Mariose randame žvejojančios įmonės darbuotojus ir juos patikriname. Šiuo metu galimos tik marinės gaudyklės. Norime pasižiūrėti, kokia yra situacija, kokie žuvų sugavimai, kaip yra pildomas žurnalas, kaip yra vykdoma apskaita ir verslinė žvejyba“, - apie patikrinimo tikslus pasakojo V. Marozas.
Netrukus žvejams verslininkams keisis taisyklės ir jie jau galės žvejoti su tinklais, šiuo metu yra naudojamos tik gaudyklės: „Nuo liepos 15 dienos žvejams bus galima žvejoti su tinklaičiais, akis turi būti nemažiau 70-75 milimetrų. Režimas žvejybos yra toks, kad jie vakare dvi valandos iki saulės nusileidimo turi teisę pastatyti tuos tinklus per naktį ir ryte iki 9 valandą ryto jie jau turi būti krante su tinklais. Nuo liepos 15 iki rugsėjo 1 dienos Kuršių mariose dienos metu neturi būti tinklų.“
Naujas įstatymas gali sujaukti tvarką
Pasak aplinkosaugininko, padėtis Kuršių mariose kiekvienais metais tik gerėja, tačiau naujas Seimo priimtas įstatymas galėtų visą tvarką sujaukti. Įsigaliojus naujam Žuvininkystės įstatymui žvejai verslininkai galėtų legaliai parduoti draudžiamų gaudyti arba per mažų žuvų 10 proc. nuo bendro sugavimo.
„Šiuo metu mėgėjiška žūklė nėra intensyvi, kadangi mažai, kas kimba, vasarą yra štilis. O verslinės žvejybos pažeidimų nustatome labai retai, pažeidimų labai mažėja. Mūsų pastangomis verslinės žvejybos taisyklės buvo pakoreguotos taip, kad tų pažeidimų nebūtų galima padaryti, jos yra sugriežtėjusios. Be to, anksčiau buvo kvotos, dabar kvotų nebėra, žvejams verslininkams leidžiama pagauti tiek, kiek jie pagauna. Be to, yra padidintos dešimteriopai žalos už neteisėtą sugavimą, todėl tie verslininkai yra skatinami nebesukčiauti“, - aiškino V. Marozas.
Aplinkosaugininkas nebuvo patenkintas įstatymu, kuriuo būtų leidžiama žvejams verslininkams pardavinėti draudžiamas žuvis: „Po to įstatymo bus šioks toks kuriozas, nes jeigu bus galima pardavinėti, manyčiau, bus dalis tokių verslininkų, kurie tyčia norės pagauti tą žuvį. Į tinklus pakliuvusi lašiša nebėra gyvybinga, ji yra vertinga ir verslininkai stengsis ją parsigabenti, mes kiekvieną dieną vandenyje negalime būti ir tikrinti, ar jie ją paleidžia. Šiuo atveju gaila, kad toks dalykas yra, bet mes esame kontrolieriai ir turėsime kontroliuoti taip, kaip parašyta įstatymuose.“
Žvejai skundžiasi gyvenimu
Aplinkosaugininkų tikrinti žvejai skundėsi, kad jų gyvenimas ne rožėmis klotas ir ketina mesti šį verslą.
„Niekam nebereikia karšių, niekas neperka, nebent tik didelius, o sterkų nesugauname. Prastoki metai: ko reikia, to nėra“, - kalbėjo žvejys.
Be to, patikrinimo metu žvejai aplinkosaugininkui nurodė vietą, kurioje galimai neseniai stovėjo tinklai. Vyrai prieš kelias dienas matė netoliese mariose galimai tinklus statančius žmones, nors tai daryti šiuo metu draudžiama. Žvejai įtaria, kad būtent dėl šios priežasties jie ir nesugauna norimo laimikio. Be to, žvejai aiškino, kad jų gyvenimas ir šiaip yra sunkus.
„Jau paskutiniai metai, mes čia visi su išvaržomis esame gulėję, mus atpompavo, gaila jau sveikatos. Iš tikrųjų, tai čia toks darbas, kad nepatinginiausi“, - pasakojo žvejys.