Naikinama miško paklotė
Pagal Ekologijos terminų aiškinamąjį žodyną, miško paklotė - tai organinių medžiagų sluoksnis dirvožemio paviršiuje, susidaręs iš yrančių miško nuokritų (spyglių, lapų, šakelių, žievės), negyvų žolių, samanų ir kerpių liekanų. Taip pat ir samanų, žolinių augalų, puskrūmių, grybų, kerpių visuma. Negyvoji miško paklotė - įvairių irimo stadijų augalinės pakritos ir nuokritos, esančios dirvožemio paviršiuje. Tai yra nukritę lapai, spygliai, žievė, išvirtę sausuoliai, dumblas, durpynai.
Ekologijos žodyne yra ir terminas, apibūdinantis sužalojimą, – augalų gadinimas, aplinkos naikinimas. Keturratis, važiuodamas miško paklote, palieka provėžas, tuo ją žalodamas, ardo nusistovėjusią ekologinę pusiausvyrą, (naikina vabzdžius, grybieną, pažeidžia reikiamą drėgmės santykį).
„Sužalojimas" traktuojamas kaip tiesiogiai atsiradęs neigiamas miško paklotės ar jos elementų struktūros pokytis arba funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas.
Kaip baudžia miškų „erelius”
Keturračių smarkuoliams tikrai numatyta atsakomybė už gamtos žalojimą ir taisyklių pažeidimą. Tai įvardija Administracinių Nusižengimų Kodeksas:
ANK 282 straipsnis. Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis
1 dalis. Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų.
2 dalis. Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų.
Bet kuri transporto priemonė privalo miškuose ir laukuose važiuoti tik nustatytais keliais: gruntiniais arba asfaltuotais. Net jodamas žirgu, privalai nenukrypti nuo pravažiuoto kelio ir neminti žolės. Išimtis daroma tik miškovežiams. Viską aiškiai išdėsto teisės aktas Nr. D1-849, vadinamas „Lankymosi miške taisyklės”:
11. Draudžiama įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis, kinkomuoju transportu galima tik keliais. Jodinėti galima keliais ir tam skirtais takais. Važiuoti dviračiais galima keliais ir rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais netrukdant pėstiesiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos.
12. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Dažniausia keturračių vairuotojai-pažeidėjai baudžiami pagal 282 str. 1 dalį ir taip patuština savo pinigines nedidelėmis baudomis nuo 20 iki 60 eurų. Kai kuriems iš jų tai yra nereikšmingos sumos, neverčiančios giliai susimąstyti, leidžiančios ir toliau krėsti savivalę.
O jau užsitraukęs bausmę pagal 2 dalį, tokiems „ereliams” teks susimokėti gerokai didesnę baudą ir dar atlyginti aplinkai padarytą žalą. Tai yra žymiai ilgesnis procesas, kuriuo metu matuojamas sudarkytos paklotės plotas.
Pavyzdžiui, 2017 m. Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą skirti baudą dviem keturračių vairuotojams – po 220 eurų kiekvienam ir įpareigojo atlyginti gamtai padarytą 1650 eurų žalą už 550 m² miško paklotės sudarkymą.
Bet administracinės nuobaudos yra menkniekis, palyginant su Baudžiamojo Kodekso 217 straipsniu apie saugomus gamtos paveldus, pagal kurį ratuoti pažeidėjai gali susilaukti ir laisvės atėmimo iki 5 metų:
BK 271 straipsnis. Saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimas ar suniokojimas
1 dalis. Tas, kas sunaikino ar suniokojo valstybinį parką, rezervatą, draustinį, ar kitą valstybės saugomą gamtinę teritoriją, joje esančią saugomą natūralią ar rūšies buveinę, ar gamtos paveldo teritorinį kompleksą, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija, ar gamtos paveldo objektą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
2 dalis. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.
3 dalis. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Kokių veiksmų imasi aplinkosaugininkai ir pareigūnai
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai dažnai dalyvauja reiduose kartu su kelių patruliais. Visai neseniai, per sausio 10 d. reidą Šalčininkų rajone buvo sustabdytas keturratis, kuri vairavo mergina, neturinti teisių.
Taip pat AAD nuo 2022 m. birželio 30 d. planuoja įgyvendinti projektą „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumo didinimas”, kurio tikslas – efektyvesnė aplinkos apsaugos kontrolė bei geresnis ekosistemų išsaugojimas. Tikėtina, tai pagerins ir kovą su keturračių savivalę miškuose.
Aplinkosaugos pareigūnai kitų metų vasarą bus aprūpinti patikrinimams ir tyrimams atlikti reikalinga įranga – bus sukomplektuotos mobilios kompiuterizuotos darbo vietos tarnybiniuose automobiliuose, atsiras ir naujų matavimo prietaisų.
AAD Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Lapėnaitė situaciją pakomentavo išsamiau: „Iš viso per 2020 m. Aplinkos apsaugos departamentas suorganizavo iki 40 reidų, kurie buvo skirti kovai su keturračiais, arba reidų metu buvo nustatyti keturračių pažeidėjai. Kai kurie iš jų buvo organizuojami ir su kitomis tarnybomis – Valstybinių miškų urėdijos miškininkais ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojais. Iki 15 asmenų buvo nubausta per organizuotus reidus ar bendrus reidus su kitomis tarnybomis. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai – keturračių vairavimas neturint tam teisės ar transporto priemonės dokumentų neturėjimas, taip pat kai keturratį vairuoja nepilnametis asmuo. Be šių pažeidimų, kai kuriems pažeidėjams išrašytos baudos už miško paklotės niokojimą. Šių pažeidėjų amžius įvairus: ir jauni, ir vidutinio amžiaus. Dažniausiai pažeidėjai bando pabėgti nuo aplinkosaugininkų, nestoja, tada juos tenka vytis, gaudyti. Retai kada pažeidėjai būna geranoriški ir sustoja.”
Reidus taip pat organizuoja Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė miškų urėdija. Bene didžiausias reidas vyko 2020 m. gegužės 29-30 dienomis, kuriame dalyvavo 20 ekipažų įvairiuose Lietuvos vietovėse ir draustiniuose (Panerių ir Griovių). Per tą reidą buvo nubausti 8 keturračių vairuotojai pagal ANK 282 str., o vienam iš jų teks atlyginti ir žalą už miško paklotės nakinimą pagal 2 dalį.
Per 2020 m. Žolines vyko dar vienas reidas Kauno rajone, nukreiptas į neatsakingus keturračių vairuotojus. Jo metu 5 pažeidėjams buvo pradėtos bylos pagal ANK 282 str. 2 dalį.
Dar nepamirštas lapkričio vidurio įvykis, kai Tauragės rajone ratais buvo smarkai suniokota vertinga saugoma Viešvilės pelkė. Ten pradėtas net ikiteisminis tyrimas pagal BK 217 straipsnį.
Keturratis pažeidėjas – psichologinis portretas
Be abejo, tai linkęs nusikalsti adrenalino fanatikas. Iš anksto planuojantis pažeidimą, iš anksto besiruošiantis išvengti bausmės ir atsakomybės (važinėja po mišką keturračiais su tyčia paslėptais numeriais ir veidą dengiančiais šalmais tam atvejui, kad būtų neįmanoma nustatyti jo asmenybės, nufotografavus ar nufilmavus. Keturračiai dažnai būna neregistruoti, o kai kurie pažeidėjai neturi vairuotojo teisių). Tai yra asmuo, linkęs nepaklusti įstatymams ir pareigūnų reikalavimams sustoti (neretai prireikia ilgų gaudynių). Toks pažeidėjas dažnai jaučiasi nenubaudžiamas dėl savo socialinės ir geros finansinės padėties (pasiturinčių tėvų atžalos). Tai yra ir morališkai nesubrendęs asmuo, nepripratęs nešti atsakomybę, kuriam laikinos adrenalino dozės troškimas užgožia socialinių normų paisymą.
Atsakomybės gali ir išvengti
Aukščiau šiame straipsnyje buvo užsiminta apie du keturračių vairuotojus, kuriems teismas iš pradžių paskyrė po 220 eurų baudas ir įpareigojo atlyginti 1650 eurų žalą. Pasitelkę advokato pagalbą, vairuotojai apskundė nutarimą. Kasacinis teismas sušvelnino bausmę, nusižengimus perkvalifikavo į 282 str. 1 dalį ir paskyrė mažesnes baudas – po 60 eurų kiekvienam.
Tai įvyko dėl objektyvių žalos įrodymų stokos ir pačių aplinkosaugininkų klaidų ir neprofesionalumo, atliekant žalos dydžių matavimus ir kitus teisinius formalumus. Tuo daugiau, kad įvykio vieta dar prieš pažeidimą buvo išvažinėta miškovežių ir traktorių, nes ten vyko kirtimai. Miškovežis pravažiavo ir po pažeidimo, sunaikinęs įrodymus - keturračių padangų paliktas provėžas paklotėje.
Dėl žalos aplinkai fakto būtina nustatyti vieną iš šių dalykų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį, 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą.
Pažymėtina tai, kad nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota, įtvirtinta ir išaiškinta, kas tiksliai yra „miško paklotės sužalojimas".