Kodėl avarijų skaičius nemažėja?

Deja, bet Lietuvoje eismo įvykių, lyginant su praėjusiais metais, tik daugėja, ir jų padariniai gali būti ne tik fiziniai, bet ir emociniai, psichologiškai paveikūs.

Anot O. Lapino tam tikra prasme natūralu, kad statistika auga, nes didėja ir vairuojančių žmonių skaičius. Juk šiuolaikiniam, skubančiam žmogui mašina yra būtinybė. Tačiau skubėti nesustojama ir įsėdus į automobilį.

Viena iš esminių problemų – iš rankų nepaleidžiamas telefonas. „Kai kurie vairuotojai rašo trumpąsias žinutes, žiūri video reportažus ar netgi įsigudrina kuo nors pasidalinti feisbuko sienoje. Taigi esminė problema, kad šiuolaikinis žmogus nesusikaupia į tai, ką daro dabar“, – pažymi O. Lapinas.

Pasak psichoterapeuto, svarbiausia priežastis – nerūpestingumas. „Šiuolaikinis žmogus nelinkęs galvoti apie mirtingumą. Visi yra įtikėję į jaunatviškumo kultą, tad visas dėmesys yra sukoncentruotas į savęs realizaciją, sveiką gyvenseną, bet pamirštamas gyvenimo laikinumas ir trapumas. Tai – tarsi tabu. Kaip anksčiau buvo seksas, dabar – mirtingumas. Ši tema tarsi kruopščiai ištrinama iš medijų, visuomenės, juk dabar – mes amžinai jauni. Nesuvokiama, kad šią esminę duotybę labai lengva prarasti, nutraukti“, – pastebi specialistas.


Jei išlikote gyvas – padėkokite

„Jei po eismo įvykio atsipirkote tik nubrozdinimu ar nesunkiais sužalojimais ir išlikote gyvas – pirmiausiai turite padėkoti Dievui. Jei jums taip pasisekė, turite suvokti, kokia to prasmė. Ir, žinoma, priimti kaip akivaizdų ženklą, jog negalima vairuoti šiek tiek išgėrus ar naudojantis telefonu, pats metas tapti dėmesingu sau ir pan. Kad ir kaip tai beskambėtų, šį ženklą reikia įprasminti – tai gali būti elementariausias susikaupimas ir nesiblaškymas kelyje“, – pataria O. Lapinas.

Visgi po to seka potrauminis stresas, kuris gali lydėti gan ilgai. Potrauminis streso sutrikimas yra emocinis sutrikimas, atsirandantis kaip reakcija į labai didelę psichinę ar fizinę traumą. Su emocijomis, sugrįžtančiais vaizdiniais, mintimis nereikia kovoti. Geriausia – kreiptis į specialistą, kuris nustatytų potrauminį sutrikimą.

Nereikia bijoti pasitelkti psichoterapeutą į pagalbą, nes pačiam priimti ir susidoroti su šiais išgyvenimais neįmanoma, negali pats išsigydyti. Juk pats nesigydai lūžusios kojos, savarankiškai nesidedi langetės. Lygiai taip pat ir su tokių patyrimų padariniais. Tai nesusiję su valia, teisinga minčių seka ar dabar ypač populiariu pozityviu mąstymu. Kaip teigia O. Lapinas, gali iškentėti, bet ir tai – ne išeitis. Tam reikalingas specialistas, kuris specializuotųsi šioje srityje ir gerai išmanytų tinkamas technikas.

„Kai kurie bando skirti vaistus, bet tokiais atvejais, tai – klaida, nes šis sutrikimas ne depresija, nerimas, o sugrįžtanti trauma, kuri nuolat kartojasi. Be to, paskirtų vaistų šalutinis poveikis gali būti lėtumas, mažesnis dėmesingumas, tad tokioje būsenoje vairuoti būtų nepatartina. Dėl to, atradus specialistą, pasiteiraukite, ar jis dirbo su potrauminio streso sutrikimais (PTTS)“, – pabrėžia ekspertas.

Nuolat sugrįžtanti baimė

„Jei eismo įvykis nesukėlė traumos, pavyzdžiui, nukrito buferis ar nusibrozdinote, tuomet jis deaktualizuojasi ir gali lengvai pasimiršti. Bet jei įvyko sukrėtimas, o gal šalia ar netoliese žmogus ar jūs rimtai susižeidėte, yra žuvusių, išgyvenimai dažniausiai sugrįžta ir tai tik įrodo, jog patirta psichologinė trauma“, – nebėgti nuo emocijų pataria O. Lapinas.

Trauma, kuri gyvena viduje, neretai pasireiškia per sapną, galite imti drebėti, išmušti karštis ar pan., o gal net nebenorėsite daugiau vairuoti. Tai psichikos savybė, kuri neleidžia užsimiršti, nuolat sugrąžina į situaciją.

„Psichoterapeuto tikslas, kad žmogus pasiektų stadiją, kad žmogus prisiminęs eismo įvykį, nesusijaudintų. O tam reikia laiko. Jei pas specialistą lankysitės reguliariai, gali pakakti kelių mėnesių, bet tai turi būti tikrai intensyvus terapijos kursas. Jei žmogus greitai pasiduoda, atrandama tinkama technika, tuomet 12-20 kartų tikriausiai pakaks. Jei jau spėjo susiformuoti trauma, baimės, sugrįžta nerimas – gali prireikti kelių mėnesių ir daugiau. Tačiau nesvarbu, kiek laiko praėjo nuo nelaimės, neneikite padarinių ir nebijokite ieškoti pagalbos“, – reziumuoja specialistas.