Rekomenduojama raugintų daržovių valgyti po mažiau, bet dažniau – kartą du per dieną po šaukštą. Tokiu būdu gauname vertingų daržovių, o druskos neperdozuojame. Tinka raugintas daržoves, turinčias intensyvų skonį, rūgšties, įmaišyti į salotas.
– Mityba žiemos metu – kokia ji turėtų būti?
– Gal pirmiausia pasakysiu, kokia ji neturėtų būti. Įsivaizduojama, kad žiemą reikia valgyti riebiau, gausiau – ir daugybę amžių tai buvo tiesa. Ir mūsų seneliai žiemą gyvendavo pasyviau, o vasarą sunkiai dirbdavo nuo aušros iki sutemų, septynias dienas per savaitę. Per žiemą prikauptas svoris vasarą ir nukrisdavo. O mūsų gyvenimo ritmas yra panašus tiek žiemą, tiek vasarą. Net dirbdami fizinį darbą turime ir limituotas darbo valandas, ir poilsio dienas. Jau nekalbant apie patogesnes buities sąlygas.
Taigi protėvių mitybos taisyklės šiandien nebetinka. Užtat produktų sezoniškumas turėtų išlikti. Vasarą daugiau valgomi žalumynai, žiemą būdavo ir yra šakninės daržovės: ropės, griežčiai, burokėliai, morkos, ridikai, salierų, petražolių šaknys, topinambai. Taip pat kopūstai.
Žinoma, dabar įvairios technologijos padeda ir žiemą užauginti pomidorų ar agurkų, vis dėlto dominuoti turėtų sezoninės šakninės, kopūstinės daržovės ir šiek tiek raugintų. Šios yra sveika, nes turi prebiotikų ir probiotikų, tačiau jų negalima valgyti daug. Nes raugintose daržovėse yra didelis druskos kiekis, tad gausiai valgant gali kilti padidėjusio kraujospūdžio, kraujotakos sutrikimų arba inkstų problemų. Rekomenduojama raugintų daržovių valgyti po mažiau, bet dažniau – kartą du per dieną po šaukštą. Tokiu būdu gauname vertingų daržovių, o druskos neperdozuojame. Labai tinka raugintas daržoves, turinčias intensyvų skonį, rūgšties, įmaišyti į salotas.
– Kokie turėtų būti pusryčiai, pietūs, vakarienė?
– Žiemą norisi šiltesnio maisto, tačiau klysta dauguma, manydami, kad šviežių daržovių jau pavalgė vasarą. Kiekviena diena yra atskira, tad avansu negalime nei pavalgyti, nei pamiegoti. Ir tai, ką gauname iš daržovių – skaidulų, kurių kasdien reikia žarnynui, sveikatai, cholesterolio kontrolei, atsargų nesukaupsime. Todėl mityba turėtų būti šiek tiek panaši į vasaros, tik gal skirsis gaminimo būdas.
Tarkime, vasarą ruošime žuvį ant grilio, žiemą virsime žuvienę.
Sočiausi turėtų būti pietūs ir vakarienė. Pusryčiams rekomenduoju grūdų patiekalus, nes jie per daug neapkrauna virškinimo trakto ir suteikia energijos, ypač reikalingos nekokybiškai miegantiems. Grūdų patiekalai padės pasikrauti energijos ir išvengti saldumynų potraukio bei alkio vakare.
– O pietums ir vakarienei galima rinktis ir po du patiekalus?
– Jei jūs valgote pakankamai daržovių, o tai būtų dviejų šimtų gramų porcija, nelabai įsivaizduoju, kaip į skrandį telpa dar ir sriuba, ir antras patiekalas. Vadinasi, tikėtina, kad žmogus persivalgo arba per mažai valgo daržovių.
– Kokių produktų reikėtų įtraukti į kasdienę mitybą, siekiant ne tik pasisotinti, bet ir imunitetą pastiprinti?
– Žmonės norėtų sužinoti stebuklingą produktą, kurį valgant bus liekni, sveiki ir virusai nekibs. Tokio nėra. Jei pirmadienį ar antradienį suvalgysite daržovių, tačiau kitomis dienomis valgysite bet ką ir bet kaip – žinoma, bus geriau nei visada – bet esminio poveikio sveikatai nesulauksite. Mityboje svarbus nuoseklumas, tad porą kartų per dieną valgykite šviežių daržovių, jas pamaišydami su raugintomis. Venkite stipriai perdirbtų produktų. Gamindami maistą nepervirkite, neperkepkite, nes tokio maisto vertė blogėja.
Praturtinkite mitybą prieskoniais. Ciberžolė, čiobreliai, rozmarinai, kmynai. Kuo įvairesnių prieskonių vartojame, tuo įvairesnių gauname antioksidantų, kurie ir virškinimą gerina, ir cholesterolį teigiamai veikia. Tik, kalbant apie prieskonius, viena dažniausių klaidų yra jų nevartojimas, o kita, kai įsigyti jie vartojami penkerius metus. O reikėtų – iki kito sezono, daugiausia – dvejus metus. Sendamas produktas praranda kvapą, spalvą, skonį ir žinoma, poveikį.
– Žmonės šaltymečiu nevengia kaloringesnio maisto, o po tyrimų sužino turintys padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį. Ar įmanoma maistu jį sumažinti?
– Įmanoma. Pakeitus mitybą poveikį matysite vos per du mėnesius. Tiesiog reikia tvarkingai maitintis, vengti perdirbtų, pervirtų produktų. Nėra tokių, kuriuos reikėtų išbraukti iš raciono, tačiau verta įsidėmėti, kad cholesterolį didina saldumynai, miltiniai produktai, riebalai. Kepti nėra blogis, blogai yra kepti ilgai ir dideliame riebalų kiekyje.
– Sakoma, kad sveikas gyvenimo būdas neįmanomas be detoksikacijos. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
– Jei visus metus kemšame bet ką, o vieną savaitę sumanome detoksikuoti organizmą sultimis, žolelėmis, tai negali atstoti visų metų.
Mūsų organizmas išsivalo pats ir nuolat, jei tik leidžiama. Reikia dažnai valgyti pakankamai daržovių, įvairiausių baltymų, kiaušinius, mėsą.
Žmonėms atrodo, kad kuo kraštutinesnė priemonė, tuo labiau ji veiks. O jei dar pykina, bloga ir skauda galvą – išvis fantastiška. O iš tiesų, jei patiriate tokius pojūčius, vadinasi, organizmas jums šaukia: padėkite.
Ir keičiant mitybą, savijauta turi gerėti, o ne blogėti, turi atsirasti daugiau energijos, dingti mieguistumas, noras veikti.
– O kelią sveikesnės mitybos link juk galime pradėti bet kokiame amžiuje.
– Mano vyriausia klientė mitybą ėmė koreguoti būdama 82 metų. Jai sumažėjo kraujospūdis, cholesterolis, padaugėjo energijos, atsirado linksmumas. Jūsų klausimas geras, nes nežinau, kodėl, bet ypač 55–57 metų sulaukusios moterys abejoja, ar beverta keisti mitybą. O ją keisti galima bet kada! Taip, kūnas šiek tiek pasikeitęs, bet tai nėra priežastis turėti antsvorio ir blogai jaustis.
Receptai
Šparaginių pupelių sriuba su vištiena
Reikės:
- 300 g šparaginių pupelių,
- 80 g vištienos krūtinėlės,
- 75 g svogūno,
- 40 g morkos,
- 1 vnt. saliero šaknies,
- 10 g šaldytų arba šviežių žirnelių,
- 1 v.š. lydyto sviesto arba ypač tyro alyvuogių aliejaus,
- prieskonių pagal skonį,
- petražolių.
Vištienos krūtinėlę verdame 25 minutes, tada supjaustome smulkiais gabaliukaias.
Keptuvėje ant lydyto sviesto trumpai pakepame pjaustytas šparagines pupeles, tarkuotą morką, pjaustytą svogūną, saliero šaknį, papriką.
Viską sudedame į puodą, paverdame.
Iki virimo pabaigos likus 5 minutėms sudedame šaldytus arba šviežius žirnelius, smulkintas petražoles.
Dedame prieskonių pagal skonį. Skanaus.
Avinžirnių kotletai su salotomis
Reikės:
- 80 g avinžirnių,
- 40 g smulkinto svogūno,
- 5 g smulkinto česnako,
- 1 v. š. šviežių, smulkintų krapų,
- 1 v. š. šviežių, smulkintų petražolių,
- 1 v. š. sezamo aliejaus,
- 0,5 g druskos,
- 0,2 g malto kumino,
- 0,2 g pipirų,
- 0,2 g kajeno pipirų.
- Salotoms:
- 60 g lapinio kopūsto,
- 40 g pomidorų,
- 30 g avokado.
Padažui:
- 30 g natūralaus jogurto,
- 2 skiltelės česnakų,
- 1 a. š. krapų,
- druskos.
Mirkome avinžirnius 12 val. Po to juos nupilame, perplauname ir užkaičiame.
Užvirus paverdame 1– 2 min., išjungiame ir paliekame brinkti.
Paruoštus avinžirnius dedame į smulkintuvą, ten pat sudedame: svogūną, česnaką, krapus ir petražoles, pipirus, druską, kuminą, kajeno pipirus ir viską susmulkiname, bet ne per daug, turi likti rupios konsistencijos.Iš gautos masės formuojame kepsnelius. Kepame 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 min.
Salotoms nuplikome karštų vandeniu lapinį kopūstą. Susmulkiname norimo dydžio gabalėliais pomidorą, avokadą, viską dedame į lėkštę.
Padažui visus ingredientus smulkiname, dedame į jogurtą, gerai išmaišome. Paliekame pastovėti 10 –15 min.
Skanaus.
Orkaitėje ruošta grikių košė su morkomis
Reikės:
- 400 ml daržovių sultinio arba vandens,
- 200 g grikių,
- 150 g poro,
- 50 g saulėje džiovintų pomidorų,
- 1 morkos,
- Šalto rūkymo šoninės,
- persilado prieskonių pagal skonį,
- druskos pagal skonį,
- pipirų pagal skonį.
Keptuvėje paskrudinkite smulkiai supjaustytą šalto rūkymo šoninę, sudėkite grikių kruopas, jas taip pat pakepinkite keletą minučių iki traškėjimo.
Pabaigoje sudėkite susmulkintus porus, morkas ir saulėje džiovintus pomidorus, viską išmaišykite ir pakepkite dar kelias minutes.
Paskaninę viską persilado prieskoniais, druska ir pipirais, užpilkite apie 400 ml sultinio arba vandens.
Keptuvę uždenkite dangčiu ar folija, kepkite iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių, kol nugaruos skystis. Skanaus.