Kad žmonės nepamirštų, kad Kalėdos nėra šventė, tą dieną reikėdavo eiti į darbą, o mokykloje sakydavo, kad jeigu vaikas suserga, tai dvidešimt penktąją gruodžio dieną nebus priimamas tėvų raštelis dėl ligos, reikia atnešti pažymą iš gydytojo. Kadangi mokiausi mokykloje, kur mokinių tėvai sau netaikė reikalavimų, kuriuos nustatinėjo kitiems, Kalėdų dieną klasėje nebūdavo pusės mokinių, kuriuos tėvai „nuimdavo nuo pamokų“ dėl šeimos aplinkybių.
Lietuvon, žinoma, dar neatėjo nuodingi Vakarų liberalios visuomenės vėjai, kai mokyklose kartais neminimos Kalėdos (pavyzdžiui, Britanijoje ar Belgijoje), kad neįžeistų musulmonų ir jos vadinamos Žiemos šventėmis, bet mes dar turime senojo sovietinio raugo, kurio niekaip neišvėdina nostalgiškos tetos iš Mažeikių ir Naujosios Akmenės, kurios ne tik Kirkorovą mėgsta ir senus sovietinius filmus, bet ir naujametines lagerio tradicijas mini su šiluma.
