Teisingai parinktos spalvos šaltam kambariui suteiks šiltumo, mažam – erdvės, o nuobodžiam – jaukumo. Net jeigu jūs planuojate kosmetinį remontą, nepraleiskite šanso ir peržiūrėkite spalvas iš naujo: vienas netikėtas potėpis gali kambariui suteikti visiškai kitą nuotaiką, o tamsiai patalpai suteikti šviežumo ir šviesos įspūdį. Jeigu planuojate kapitalinį remontą arba pradedate interjerą kurti nuo nulio, tai jūsų galimybes galima prilyginti burtininko galiai: Jūs galite kambarį paversti viskuo, kuo tik norite.
Kaip mes matome? Paskutinių tyrimų duomenimis, žmogaus akis geba atskirti septynis milijonus atspalvių. Tačiau panašu, kad tokia įvairovė mums ne į naudą. Iš visos begalinė paletės daugelis išsirenka pačius nežymiausius, vidutinius atspalvius, nesiryždami atgaivinti namus ryškesne ar originalesne spalva. Kiti kambaryje naudoja vieną ir tą pačią spalvą. Tikriausiai pažįstamas jums vaizdas: žalias kilimas, žalios sienos, žalios užuolaidos ir žali baldai… Tačiau tokius žmones galima būtų ir suprasti – jie labai bijo suklysti. Jie nepasitiki savo kūrybiniais sugebėjimais, jie bijo būti apšauktais be skonio, todėl renkasi “saugius” variantus. Be to, kiekvienas remontas kainuoja pinigus, taigi, taisyti klaidas gana brangus malonumas.
Ar galima išmokti teisingai derinti spalvas? Išmokti iš nesuskaičiuojamos daugybės atspalvių išsirinkti tuos, kurie harmoningai dera vienas su kitu? Pasirodo, tai ne taip jau ir sudėtinga. Jums tereikia susipažinti su keletu terminų ir jūs galėsite su patyrusio dizainerio pasitikėjimu išsirinkti reikiamą spalvinę gamą.
Pirminės spalvos
Raudona, mėlyna ir geltona – tai visų spalvų pagrindas. Kiekvieną iš septynių milijonų atspalvių, kuriuos mes mokame skirti, galima sudėlioti iš šių pagrindinių spalvų kvadratėlių. Pačių pagrindinių spalvų neįmanoma gauti maišant kitas spalvas. O jeigu raudoną, mėlyną ir geltoną sumaišysite lygiomis dalimis, gausite juodą spalvą.
Antrinės spalvos
Jas gauname maišydami dvi pagrindines spalvas. Joms priklauso: violetinė (raudonos ir mėlynos mišinys), oranžinė (raudonos ir geltonos mišinys) ir žalia (geltonos ir mėlynos mišinys).
Tretinės spalvos
Taip galima pavadinti spalvas, gaunamas maišant vieną pirminę ir vieną antrinę spalvas. Jų yra šešios: šafrano (oranžinė su raudona), citrininė (geltona su žalia), alyvinė (mėlyna su violetine), purpurinė (raudona su violetine), gintarinė (geltona su oranžine), turkio (mėlyna su žalia).
Spalvinis ratas
Kad nepasiklystumėte besirinkdami atspalvių derinius, rekomenduojame pasinaudoti spalviniu ratu. Ši elementari priemonė yra nepakeičiama pradedančiam dizaineriui. Pasistenkite spalvinį ratą pasiimti su savimi visuomet, kai važiuosite į parduotuvę dažų sienoms, tapetų, kilimo, užuolaidų ar baldų.
Kaip sudarytas šis spalvinis ratas? Ratas padalintas į segmentus, o visi kartu jie sudaro pilną spalvinį spektrą. Pagrindinės (pirminės) spalvos – raudona, mėlyna ir geltona pažymėtos skaičiumi 1. Antrinės – skaičiumi 2 ir tretinės – 3. Visos jos sudaro išorinį rato apvadą. Spalvos viduriniuose rato žieduose gautos pridėjus baltos arba juodos spalvos, kurios sukuria atitinkamus tos pačios spalvos atspalvius. Remiantis spalviniu ratu galima suformuluoti tris pagrindinius spalvų derinimo principus, tris pagrindines jų kombinacijas.
Toninis spalvų derinimas
Kambario apipavidalinimui naudojami skirtingi tos pačios spalvos atspalviai (sudarantys vieną rato segmentą). Tokia kombinacija sukuria ramią poilsio atmosferą.
Harmoninis spalvų derinimas
Šiuo atveju derinamos spalvos iš kaimynystėje esančių segmentų.
Kontrastinis derinimas
Derinamos spalvos iš priešingoje pusėje esančių segmentų. Gaunami ryškūs ir efektingi deriniai, pakeliantys tonusą ir skatinantys gyvybinę energiją.
Smulkiau apie šiuos tris derinimo variantus papasakosime vėliau. Na, o patiems nekantriausiems dar šiek tiek žinių apie spalvų derinimą.
Spalvos, esančios vieną prieš kitą spalviniame rate, vadinamos papildančiomis viena kitą. Pavyzdžiui, oranžinė spalva papildo mėlyną, violetinė – geltoną, žalia – raudoną. Taigi, kontrastinis spalvų derinimas yra ne kas kita, o derinimas viena kitą papildančių spalvų.
Spalvinis ratas dar skirstomas į šaltas ir šiltas spalvas. Šiltų spalvų sudėtyje daugiau raudonos ir geltonos spalvos. Jos pagerina nuotaiką, be to, sukuria sienų, lubų bei grindų priartinimo efektą, todėl puikiai tinka erdvioje svetainėje ar miegamajame, sukuria saugumo jausmą.
Šaltose spalvose yra didelė mėlynos spalvos koncentracija. Tai violetinė, žydra, kai kurie žalios atspalviai. Šios spalvos ramina ir turi savybę praplėsti erdvę, todėl gerai tinka nedidelėse patalpose, kurias reikia vizualiai padidinti. Jos gerai veikia žmones karštu metu tvankiose patalpose. Todėl kai kurie gydytojai mėlyną spalvą rekomenduoja kaip profilaktikos prieš miokardo infarktą priemonę. Jos idealiai tinka vonios kambariams bei didelių žmonių susibūrimų vietose.
Patalpos apšvietimas taip pat turi didelę įtaką spalvų priėmimui. Spalvos bus šiltesnės ir ryškesnės, jeigu kambario langai yra į pietus, kur daugiau saulės, tuo tarpu kai patalpoje su langais į šiaurinę pusę spalvos bus prislėgtos ir su pilku bei vėsiu atspalviu.
Balta, pilka ir juoda vadinamos achromatinėmis spalvomis. Jeigu verstume paraidžiui iš graikų kalbos, reikštų “bespalvės”. Neutraliais vadinami tonai, išsidėstę pačiame spalvinio rato viduryje. Jie gali puikiai tikti kaip atsvara ryškioms ir sodrioms spalvoms, jas tinka naudoti derinant kontrastines spalvas, siekiant sumažinti pernelyg ryškius derinius.
Labiausiai paplitę neutralios spalvos: šviesiai pilka, smėlinė, kreminė, baltos ir pilkos atspalviai. Derinami su ruda spalva sukuria ramią ir malonią, taip vadinamą “ekologinę” gamą.
Pagrindinės spalvų charakteristikos
Spalvos tonas nusako jos kokybę ir pavadinimą: raudona, žalia, violetinė, oranžinė ir t.t. Intensyvumas nusako kokybinį spalvos aspektą: nuo baltos, kurios intensyvumas lygus nuliui, iki tirštesnių pastelinių atspalvių ir iki visiškai sodrios, pvz. purpurinės.
Ryškumas skirstomas pagal spalvos bangų amplitudę. Priklausomai nuo šių bangų spalvas mūsų akis suvokia pagal skirtingą intensyvumą. Tamsūs atspalviai yra mažiau ryškūs, nes jie artimesni juodai spalvai. Šviesūs atspalviai turi daugiau baltos spalvos, todėl atrodo ryškesni.
Kaip jau minėjome, iš kiekvienos spalvos, esančios spalviniame rate, galima gauti daugybę atspalvių, maišant ją su balta arba juoda spalva. Pirmu atveju spalvą galime efektingai pašviesinti. Pavyzdžiui, maišant baltą spalvą su mėlyna gaunamas minkštas rugiagėlių atspalvis. Pašviesinti tonai dar vadinami pasteliniais.
Jeigu į bet kurią spalvą įdėsite nors kiek juodos, gausite stilingesnę ir “tankesnę” spalvą, pavyzdžiui sodrią purpurinę arba mėlyną su plieniniu atspalviu. Vadinasi, mes turime neribotas galimybes eksperimentuoti su spalvomis ir sukurti niekada dar anksčiau nematytus atspalvius. Taigi, kurkite!