Natūralu, kad vieno universalaus daikto tinkančio visiems gyvenimo atvejams nėra, tad ir palapinės tinkamos ilgam žygiui kalnuose, kopti į ekstremalius aukščius ar vasaros savaitgaliui prie ežero bus labai skirtingos.
Pradėsime nuo palapinių tipų ir skirtumų tarp jų.
Palapines galime suskirstyti į tris pagrindines grupes:
Ekspedicinės palapinės – jos bus ypatingai tvirtos, turinčios didelį atsparumą vėjui ir krituliams, lengvos ir greitai bei lengvai pastatomos, dažniausiai naudojamos sudėtinguose ir ilguose žygiuose visais metų laikais, dalis šių palapinių gali turėti spec. pritaikymus ir gali būti kabinamos ant uolos ar spec. speleologinės palapinės su pripučiamu karkasu.
Laisvalaikio arba žygio palapinės – jų svarbiausia savybė bus ilgaamžiškumas ir lengvas pastatymas. Taip pat svarbiomis šių palapinių savybėmis reiktų laikyti jų dydį ir svorį, bei palapinės erdvės funkcionalumą. Dažniausiai šio tipo palapinės naudojamos nesudėtinguose žygiuose, o taip pat puikiai tiks ir žygiams Lietuvoje.
Poilsio arba stovyklavimo palapinės – dažniausiai naudojamos ilgam įsikūrus vienoje vietoje. Jų svarbiausiomis savybėmis laikytinas erdvumas ir funkcionalumas. Palapinės dydis ar svoris tampa nebe toks svarbus, daugiau dėmesio reiktų skirti tokių palapinių komfortiškumui: aukščiui, prieangio dydžiui ar erdvės išplanavimui. Praleisdami ilgą lietingą dieną tokioje palapinėje turėtumėte jaustis lyg nedideliame vasarnamyje.
Pagrindinėmis palapinių savybėmis reiktų laikyti jų konstrukciją ir medžiagas iš kurių pagaminta palapinė. Šie dalykai ne tik apspręs palapinės dydį ir svorį, bet ir rodys jų technines savybes, t.y. atsparumą krituliams, vėjui ir kt. Žinoma, nuo medžiagų, iš kurių pagaminta palapinė priklausys ir jos kaina.
Esminis, vizualiai geriausiai matomas palapinių skirtumas yra jų konstrukcija. Pagal šią savybę palapinės skirstomos į kelias grupes:
„A“ arba šlaitinio stogo formos palapinės. Dažniausiai turinčios vos kelis, o kartais tik vieną karkaso elementą, kuris lengvai gali būti pakeičiamas vaikščiojimo lazda, miške rasta šaka ar kitu pagaliu. Didžiausiais tokių palapinių privalumais laikytinas jų svoris bei kompaktiškumas transportuojant. Tačiau šio tipo palapinėms pastatyti sugaišite daugiau laiko, joms reikalingi ar net būtini, šoniniai įtempimai. Nors šios palapinės puikiai atlaiko lietų (kampas, kuriuo greitai nuteka vanduo neleidžia prasiskverbti drėgmei į vidų), tačiau nėra patogios ilgesniam stovyklavimui dėl mažo naudingo tūrio viduje. Be to jos netinkamos žiemos sezonu ar esant dideliam vėjui. Dažniausiai tokio tipo palapinės būna vieno sluoksnio, tad jose kaupiasi kondensatas / drėgmė.
Sieninės palapinės. Stačiomis sienomis ir nedidelio šlaito stogu palapinės patogiausios ilgam stovyklavimui. Dažniausiai jų karkasas būna sunkus ir nepritaikytas transportavimui nešant ant savų pečių. Tačiau tokio tipo palapinės puikiai tiks komfortiškam ilgalaikiam įsikūrimui vienoje vietoje – pvz. bazinės stovyklos įrengimui ar pan.. Jose galėsite vaikščioti nesusilenkę, patogiau įsikurti lauko virtuvę ar pan.
Kupolinės ar pusiau kupolinės palapinės. Tai dažniausiai kelionėse naudojamos palapinės, kurios dėl savo konstrukcijos ypatybių gali stovėti savarankiškai, yra greitai pastatomos ir turi didelį naudingą vidaus tūrį. Tokių palapinių karkasas paprastai sudarytas iš 1-2 ar 3 sulankstomų lankų, o pastatyta palapinė puikiai atlaiko vėją ir kritulius. Tokio tipo palapinės yra praktiškiausios keliaujant ilgus žygius Lietuvoje ar kalnuose, tačiau jos puikiai tinkamos ir daug komforto nereikalaujančiose savaitgalio išvykose prie ežero.
Palapinės tentas
Palapinės gali turėti vieną arba du sluoksnius. Vienasluoksnės palapinės bus mažiau kvėpuojančios ir šilto oro sąlygomis jose kaupsis daug drėgmės ir kondensato, o žiemos metu vidinė jų dalis dažnai pasidengs šerkšnu ar plonu ledo sluoksniu. Tačiau vieno sluoksnio palapinės bus uždaresnės (mažiau perpučiamos vėjo) ir svarbiausia – ženkliai lengvesnės. Dėl pastarosios savybės vienasluoksnės palapinės dažnai naudojamos ekstremaliose sąlygose kopiant į didelį aukštį, kur komforto reikalavimai gerokai žemesni.
Visgi dauguma šiuolaikinių kupolinių palapinių turi du sluoksnius: vidinį pagamintą iš lengvai kvėpuojančios tinklinės medžiagos, ir išorinį – atsparų vėjui ir krituliams.
Atsparumas krituliams ir vėjui, bei kvėpavimas yra vienos pagrindinių „minkštosios“ palapinės dalies savybių į kurias turėtumėte atkreipti dėmesį rinkdamiesi palapinę.
Dažniausiai palapinės siuvamos iš nailono, poliesterio ar kitų sintetinių medžiagų. Išorinis palapinės tentas turėtų atlaikyti 2000-3000mm kritulių kiekį. Didesnis atsparumas krituliams ne tik reikš, kad palapinė atlaikys didesnę liūtį neprašlapdama, bet tuo pačiu ir garantuos ilgesnį gaminio tarnavimo laiką. Iki 2000 mm kritulių atlaikančios palapinės bus skirtos savaitgalio ir „gero oro“ išvykoms, tad jeigu planuojate su palapine keliauti į rimtesnį žygį, geriau rinktis atsparesnę vandeniui palapinę. Geresnių palapinių išorinis tentas bus pagamintas iš neplyštančios „Ripstop“ ar pan. medžiagos kuri garantuos, kad netyčia pradūrus ar praplėšus palapinės medžiagą ji neprairs per visą tento ilgį.
Rečiau pasitaikanti, bet vasarą ar saulėkaitoje stovyklaujantiems žygeiviams aktuali, išorinio tento savybė – saulės atspindėjimas /termoizoliacija. Palapinių išorinis tentas gali būti padengtas šilumą atspindinčia medžiaga. Tokia palapinė ženkliai geriau apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių ir ne taip greitai prikais. Tad jeigu planuojate stovyklauti tik vasaros metu ši savybė Jums gali būti ne mažiau svarbi nei geras palapinės atsparumas krituliams.
Vidinis palapinės tentas dažniausiai taip pat gaminamas iš sintetinių medžiagų, tačiau kartais gamintojai siekdami geresnio palapinės kvėpavimo derina ir natūralias medžiagas. Viršutinė vidinio tento dalis dažniausiai būna pagaminta iš tankios tinklinės medžiagos siekiant užtikrinti gerą ventiliaciją. Apatinė palapinės dalis (dugnas) turėtų būti impregnuota daugiau, ar pagamintas iš storesnės, dažnai ir nekvėpuojančios medžiagos (pvz. poliesterio). Svarbu atkreipti dėmesį, kad palapinės dugno kraštai būtų pakelti ir baigtųsi bent 10–15 cm nuo pagrindo, kad esant gausiam lietui per palapinės tinklelį į palapinę nepatektų drėgmė.
Vertinant palapinės tentus ypatingą dėmesį reiktų atkreipti ir į tentų siūles. Jos turėtų būti laminuotos ar padengtos specialia juosta neleidžiančia drėgmei per siūles patekti į vidų. Ne mažiau svarbi tento detalė yra užtrauktukai. Turėkite omenyje, kad tvirčiausia palapinės konstrukcija yra tuomet, kai užsegti visi užtrauktukai, tad vienas neužsisegantis įėjimas ne tik reikš silpnesnę konstrukciją esant vėjuotam orui, bet ir neleis vienodai įtempti tento (kas mažins palapinės atsparumą krituliams), jau nekalbu apie tai, kad atviras įėjimas bus kelias kraujasiurbiams vabzdžiams patekti į vidų.
Palapinės karkasas
Palapinės karkasas – dažniausiai tai yra sunkiausia palapinės dalis. Palapinės karkasas siekiant gaminio kompaktiškumo būna išlankstomas iš aliuminio, stiklo pluošto, plastiko ar anglies pluošto strypelių, kurie lengvai jungiasi tarpusavyje. Kai kurios palapinės savo sudėtyje karkaso neturi ir jį tenka pasigaminti žygio / nakvynės vietoje iš aplink augančių medžių, pritaikyti vaikščiojimo lazdas ar improvizuoti panaudojant virves. Visgi dažniausiai taip statomos A formos „Šlaitinio stogo“ palapinės. Šiuolaikinės technologijos leidžia pagaminti palapinės ir su pripučiamu karkasu, kas daro jas santykinai lengvesnes, tačiau jų pastatymui reikalinga pompa ar kompresorius, tad jų naudojimas labai specifiškas ir retokai taikomas įprastinio žygio sąlygomis.
Kaip minėjome, palapinės karkasas gali būti pagamintas iš įvairių medžiagų, kurios skirsis savo savybėmis ir kaina. Pvz. aliumininis palapinės karkasas atlaiko dideles apkrovas (vėjo ar sniego poveikį) ir tuo pačiu yra labai lengvas, bei nebijo nedidelių mechaninių pažeidimų, jį patogu transportuoti, tačiau jis bus santykinai brangesnis. Lengvi ir atsparūs gniuždymui bus ir anglies pluošto strypeliai, tačiau jie bus neatsparūs mechaniniams pažeidimams ir bijos „šoninio“ smūgio. Atsparūs mechaniniam poveikiui ir ilgai tarnaujantys bus stiklo pluošto strypeliai, ypač padengti plastiku ir kita danga, tačiau jų svoris bus ženkliai didesnis.
Palapinės karkasas lems palapinės formą ir jos vidinės erdvės / tūrio funkcionalumą. Aukštesnio karkaso palapinės bus patogios ilgesniam buvimui jose, tinkamesnės maisto gaminimui prieangyje, tačiau ne tokios atsparios krituliams ir juo labiau vėjui.
Pabrėžtina, jokiais būdais negaminkite maisto palapinės viduje, tai daryti draudžiama ne tik dėl didelės gaisro tikimybės, bet ir dėl degančio kuro (dujų ar pan.) išskiriamo anglies dvideginio ir anglies monoksido).
Didesnės palapinės (3–4 vietų) gali turėti vieną ar du įėjimus, kurie bus su prieangiais ar be jų, tačiau vien dėl naudojamų užtrauktukų ir papildomos tento medžiagos, du įėjimai padidins palapinės tento svorį. Du prieangius verta rinktis keliaujant į kalnus, tuomet tikrai vienoje iš palapinės pusių turėsite užuovėją, nereiks naktį žadinti draugų lendant į lauką, o prieangiuose sukrauti daiktai netrukdys patogiai įsitaisyti palapinės viduje. Stovyklaujant ir ilgiau įsibūnant vienoje vietoje pilnai pakaks ir vieno įėjimo.
Kuomet jau žinote apie pagrindines palapinės technines savybes, pats laikas išsirinkti Jums tinkamiausią palapinę.
Esminis klausimas į kurį turite atsakyti sau: kur palapinę naudosite dažniausiai. Jeigu palapinę statysite iškylos prie ežero ar muzikos festivalio metu, pagrindiniais jos pasirinkimo kriterijais turėtų būti: greitas ir nesudėtingas palapinės pastatymas, komfortabilus palapinės aukštis, didelis patogus prieangis daiktams susikrauti ir/ar tinkamas maisto gamybai esant prastam orui. Jeigu prie šių savybių pridėsite „vidutinį svorį“ tuomet drąsiai tokio tipo palapinę galėsite naudoti ir nesudėtingose kelionėse į kalnus. Iš karto reiktų apsispręsti ir dėl jos dydžio. Keliaujant nedidelėse grupėse patogiau būtų turėti kelias mažesnes 2-3 vietų palapines nei vieną šešiavietę. Galbūt šiek tiek pralošite bendro svorio atžvilgiu, tačiau kalnuose, o taip pat ir Lietuvoje esančiose stovyklavietėse, patogių, lygių vietų plotas būna ribotas. Turėkite omenyje, kad vienam žmogui gamintojai paprastai skaičiuoja 50 cm pločio ir 200 cm ilgio zoną, tad šešių asmenų palapinė užims ne mažesnį nei 6 m2 plotą, o lygią, tokio dydžio aikštelę, surasti kalnuose gali tapti misija neįmanoma.
Jeigu savo kelionėse skaičiuojate kiekvieną gramą ir nesate reiklus komfortui, siūlyčiau rinktis vieno sluoksnio A formos ar kupolinę palapinę su vienu lengvu karkaso elementu arba net be jo, planuojant tam tikslui naudoti vaikščiojimo lazdas ar kitus gamtinės aplinkos elementus.
Jeigu stovyklavimą gamtoje įsivaizduojate kaip malonų laisvalaikio leidimo būdą komfortiškoje aplinkoje, jums geriausiai tiks didelė sieninė palapinė, kuri vargu ar bus tinkama neštis ant pečių, tačiau maksimaliai užtikrins komfortą ją pastačius ir įsirengus ilgesniam laikotarpiui.
Arčiausiai „universalios“ palapinės bus kupolinė dviejų tentų, 3–4 vietų palapinė su dviem įėjimais ir didesnėmis nei 3000mm kritulių atsparumo savybėmis. Pirkdami ją žygiui ieškokite lengvesnės nei 3,5 kg svorio. Prieš keliaudami į žygį būtinai pabandykite ją pasistatyti, pasižiūrėkite kiek naudojate kuoliukų jos įtempimui (galbūt dalis jų nereikalinga, o gal galite juos pakeisti akmenims ar vaikščiojimo lazdomis), kokį naudingą plotą turite palapinės viduje, ar patogu pasiekti daiktus išdėliotus palapinės prieangyje ir tt.
Atvykę pirkti palapinės į parduotuvę drąsiai kreipkitės į konsultantus. Jų patarimai bus tikslesni jeigu gerai apibūdinsite savo planuojamų žygių / stovyklavimo pobūdį.
Ilga audringa naktis praleista sausoje ir patogioje palapinėje tikrai prisidės prie šiltų atsiminimų apie kelionę ir skatins Jus vėl išeiti iš namų, tad rinkdamiesi laikiną savo būstą – palapinę, skirkite tam laiko arba pasitikėkite profesionaliais outdoor’o parduotuvių konsultantais!
Gražių kelionių!